Justina Bagdanavičiūtė. Didesnės pajamos be papildomo darbo: ar tai įmanoma?

Karantino laikotarpiu, kai daliai gyventojų laikinai sumažėjo darbų apimtys ir atlyginimai, ne vienam prireikė papildomų pinigų šaltinių. Kai kurie tam panaudojo santaupas, likusiems teko ieškoti kitokių išeičių. Kokie yra pagrindiniai papildomų pajamų šaltiniai ir ar visuomet tam reikalingas papildomas darbas? 

Justina Bagdanavičiūtė (nuotr. Organizatorių)

Sumažėjus ar visiškai dingus pajamoms iš tiesų verta paieškoti laikino darbo, atsižvelgiant į tai, kur dėl pasikeitusios verslo situacijos prisireikė papildomų darbo rankų bei kokių talentų ir gebėjimų turime. Savo hobius kai kuriais atvejais taip pat galime paversti laikinu ar net pastoviu darbu. Tačiau svarbu tai, kad papildomos pajamos galimos ir be papildomo darbo. 

Raskime, ką parduoti 

„Swedbank“ turima statistika ir diskusijos „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ rodo, kad lietuviai yra linkę pirkti dėvėtus drabužius ir naudotus daiktus. Maždaug pusė šalies gyventojų sako, kad yra pirkę dėvėtų drabužių, beveik trečdalis avalynės, penktadalis – buitinės technikos. Tiek drabužius, tiek buitinę techniką iš antrų rankų labiau linkusios pirkti moterys. 

Didžioji dalis gyventojų tai daro dėl finansinio sumanumo, maždaug kas dešimtas dėl tvarumo. Žinoma, nereikia pamiršti, kad dalis gyventojų dėvėtus daiktus ir rūbus perka todėl, kad jų biudžetas neleidžia įsigyti brangesnių naujų daiktų. 

REKLAMA

Į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint dėvėtą drabužį ar naudotą daiktą parduoti sėkmingai? Visų pirma, svarbi kokybiška daikto nuotrauka bei kuo išsamesnis daikto aprašymas. Būkite atviri ir nurodykite, jei daiktas turi defektų. Tai padės susikurti patikimo pardavėjo reputaciją, o kai kuriems pirkėjams nedidelis defektas tikrai nebus kliūtis, jei tas daiktas jiems reikalingas. 

Ne mažiau svarbi ir tinkamai nustatyta daikto kaina bei lankstumas dėl jos derantis. Jei yra galimybė, pravartu įdėti nuorodą į gamintojo tinklalapį ar el. parduotuvę, kad pirkėjas matytų, kokia yra tikroji daikto vertė ar kaina, kurią mokėjote patys pirkdami tą daiktą ar drabužį naują. 

„Įdarbinkime“ savo daiktus 

Nuo turimo fotoaparato iki paspirtuko ar automobilio – daiktus galima nuomoti dalijimosi platformose. Kol daiktu nesinaudojate patys, jis gali nešti pajamas. Tiesa, čia reikėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų. 

Visų pirma, nuomodami daiktus prisiimate tam tikrą riziką, kad jie gali būti apgadinti ar net pasisavinti. Todėl turėtumėte sudaryti nuomos sutartį su nuomininku, kurioje numatytumėte, kaip žala bus atlyginta, ir žinoti jo tikrąją tapatybę, kad daiktui dingus jį su pareigūnų pagalba būtų galima surasti. 

Taip pat labai svarbu atminti, kad papildomos pajamos yra apmokestinamos. Jei daiktų nuoma tampa nuolatine jūsų veika ir pajamų šaltiniu, pajamas turėtumėte deklaruoti kitų metų pavasarį pildydami gyventojų pajamų deklaraciją už pasibaigusį ataskaitinį laikotarpį ir susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Jei pajamos iš nuomos per metus neviršija 4,5 tūkst. eurų, tam galite išsiimti verslo liudijimą. 

REKLAMA

Šie būdai bus tinkami ne tik sumažėjus pagrindiniam jūsų pajamų šaltiniui – juk papildomų pajamų gali prisireikti daugybei tikslų pasiekti. Pavyzdžiui, norint greičiau susitaupyti didesniam pirkiniui ar grąžinti skolą. 

Papildomos pajamos taip pat gali padėti norint užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę ir atsidėti pensijos kaupimui ar kitaip jai taupyti. Tokios papildomos lėšos gali būti nukreiptos ir į finansinį „juodos dienos“ rezervą, kurio svarbą priminė koronaviruso krizė.

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų