Verslininkai: be šeimininkų palikta Lietuvos aviacija pasmerkta žlugti

Nors Lietuvos aviacijos sektorius yra vienas kertinių bendrame šalies transporto segmente, valstybės įmonės Lietuvos oro uostai pastarojo meto veiksmai palieka daug klausimų. Kaip teigia Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) prezidentas Artūras Stankevičius, vertinant Lietuvos oro uostų darbą pagrįstų abejonių kelia ne tik šios įstaigos lėšų panaudojimas bei ilgalaikės strategijos įgyvendinimas, bet ir apskritai noras bendradarbiauti su Lietuvoje veikiančiomis aviacijos įmonėmis siekiant apsaugoti šį sektorių bei jo darbuotojus nuo pandemijos sukeltų pasekmių.

Artūras Stankevičius

A. Stankevičius sako, kad didžiausią smūgį dėl koronaviruso pandemijos patyrusio sektoriaus įmonėms šiandien ne tik tenka balansuoti ties išlikimo riba, ruoštis dar didesniems mokesčiams, bet ir gyventi visiškoje nežinioje dėl šalies oro uostų ateities planų, kuriais juos valdanti valstybės įmonė nėra linkusi dalintis, rašoma pranešime spaudai. 

Pasigenda bendradarbiavimo

„Šviesa tunelio gale, apie kurią kalba Lietuvos oro uostų atstovai, yra dar labai blanki, o tam, kad krizės padarinius būtų galima sušvelninti ir išsaugoti trapų Lietuvos aviacijos sektorių, reikalinga ilgalaikė vizija ir strategija. Būtent jos ir aktyvesnio bendradarbiavimo iš Lietuvos oro uostų pusės aviacijos įmonės šiandien pasigenda“, – sako A. Stankevičius.

CAVIA prezidentas pažymi, kad įmones ir visuomenę apie šalies oro uostų plėtrą pasiekia prieštaringa informacija. „Girdimos kalbos apie naujo oro uosto šalia Elektrėnų statybas ir Vilniaus bei Kauno oro uostų uždarymą. Tačiau tuo pat metu įmonės kviečiamos investuoti į Kauno oro uoste plėtojamą orlaivių remonto veiklą. Galiausiai, visuomenę pasiekia informacija, jog strateginiai sprendimai gali palaukti ir jie bus priimti 2022 arba 2023 metais. Šią painiavą vainikuoja tai, kad apskritai nesame matę Lietuvos oro uostų viešai deklaruojamos studijos apie naujo oro uosto poreikį Lietuvoje, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tokia studija egzistuoja ir ar lėšos jai parengti buvo panaudotos tinkamai“, – svarsto asociacijos vadovas.

REKLAMA

A. Stankevičius priduria šiandien jau praradęs viltį, kad aviacijos įmonėms su Lietuvos oro uostais kada nors apskritai pavyks rasti bendrą kalbą, kadangi bendras dialogas seniai yra nutrūkęs. Daug ką pasako ir tas faktas jog Lietuvos oro uostų vadovas ignoruoja bendrus pasitarimų susitikimus ir į juos paprasčiausiai neateina. „Mes, dirbantys aviacijos sektoriuje, puikiai žinome, kaip galima pasiekti maksimalią naudą ne tik pavienėms įmonėms, bet ir visai šaliai. Deja, dabar tenka tik apgailestauti tokiu valstybinės įmonės vadovų trumparegiškumu ir nenoru kurti pridėtinę vertę Lietuvai“, – sako pašnekovas.

Padidėję keleivių srautai – tik lašas jūroje

A. Stankevičiaus, vertindamas dabartinę sudėtingą situaciją, teigia, kad Lietuvos civilinės aviacijos rinka iš esmės priklauso nuo trijų keleivių grupių – migrantų, keliaujančiųjų verslo tikslais ir turistų. Pirmieji – jei norėjo – į šalį sugrįžo ir bent kuriam laikui savo keliones apribos. Tuo metu verslas didelę dalį susitikimų perkėlė į virtualią erdvę, o turistai keliauti dar prisibijo arba negali to daryti dėl valstybių taikomų apribojimų.

Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad birželį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai iš viso aptarnavo daugiau kaip 42 tūkst. keleivių, kuomet balandžio mėnesį šis skaičius tesiekė 1400, o gegužę – 4300.

Vis tik, anot A. Stankevičiaus, kelios dešimtys tūkstančių keleivių per mėnesį tėra maža dalis to, kas buvo fiksuojama pastaraisiais metais, o greito sugrįžimo prie buvusių skaičių nesitikima.

REKLAMA

Anot asociacijos vadovo, pernai 42 tūkst. keleivių šalies oro uostai aptarnaudavo per 2-3 dienas, tad kalbėti apie sektoriaus atsigavimą ir grįžimą į įprastą ritmą yra dar gerokai per anksti. Ekspertai prognozuoja, kad oro keleivių srautai į prieš pandemiją buvusį lygį pasaulyje grįš ne anksčiau kaip 2023 metais.

„Su sunkumais aviacijos įmonėms teks susidurti dar ne vieną mėnesį. Daugelis valstybių nuo pat pandemijos pradžios pradėjo ruošti planus, kaip aviacijos sektoriui padėti šį sudėtingą laikotarpį išgyventi. Tuo metu iš valstybės valdomų Lietuvos oro uostų pusės bendradarbiavimo su aviacijos įmonėmis pasigendama. Mes nežinome, ar jie turi pasitvirtinę kažkokį išgyvenimo, optimizavimosi planą, kuriam laikui, kokią tai gali daryti įtaką kitoms įmonėms ir pan. Tik matome viešojoje erdvėje pasirodančius pranešimus apie Lietuvos oro uostus kaip efektyviausiai valdomą įmonę valstybiniame sektoriuje ir išmokamas premijas už praeitų metų nuopelnus. Sunku patikėti, kad visame kontekste, su kuo dabar mes visi susiduriame, tai galėtų būti efektyvumo rodiklis“, – sako A. Stankevičius.

Anot jo, visame pasaulyje bandant rasti būdų, kaip padėti aviacijos sektoriui, šalys skiria iki šiol nematytas milijardines sumas, bet Lietuvoje viskas vyksta atvirkščiai ir industrijai yra pristatinėjami dar didesni mokesčiai, nei buvo pernai. „Kai kurie mokesčiai auga ne procentais, bet net keliais kartais, taip skandindami likusį aviacijos verslą į bedugnę. Tokie planai aviacijos sektoriuje dirbantiems verslams yra sunkiai suvokiami ir logiškai nesuprantami“, – tikina asociacijos vadovas.

REKLAMA

Ir toliau gresia darbuotojų atleidimai

A. Stankevičiaus teigimu, aviacijos įmonių pajamos, priklausomai nuo įmonės veiklos, Lietuvoje per karantiną susitraukė 80-90 proc., o net ir vienos iš šalių, į kurias šiuo metu vykdomi skrydžiai, „uždarymas“ oro uostose dirbančioms įmonėms galėtų suduoti lemiamą smūgį.

CAVIA prezidentas atkreipia dėmesį į viešumoje pasirodžiusią informaciją, kad Lietuvoje atnaujinama vis daugiau skrydžių krypčių ar atsiranda naujos. Anot jo, tai nebūtinai reiškia, kad kartu stabilizuojasi ir sektoriaus įmonių pajamos, kadangi šiuo metu skrydžių maršrutų atkūrimas iš esmės yra pagrįstas Lietuvos oro uostų suteikta 50 arba 25 proc. nuolaida tūpimo rinkliavai, kuri atitinkamai galios trims arba šešiems mėnesiams.

„Ši nuolaida suteikiama oro bendrovėms, vykdančioms reguliarius reisus į bei iš Lietuvos. Tačiau ji galios tik pasirinktam laikotarpiui ir be jokių įsipareigojimų, pasibaigus terminui, oro bendrovės šiuos skrydžius galės paprasčiausiai nutraukti“, – priduria pašnekovas.

Kitas svarbus dalykas, pasak pašnekovo, yra lėktuvų užpildymas. Kol kas jis išlieka itin mažas, o nesant pakankamiems keleivių srautams apie sektoriaus atsigavimą kalbėti sudėtinga. Be to, reikia nepamiršti ir keleivių perkamosios galios sumažėjimo, kuris reiškia, kad gerokai mažiau keleivių oro uostuose rinksis maitinimo ir kitas paslaugas, kurias teikia įvairios įmonės.

„Tokioje sudėtingoje situacijoje aviacijos įmonės daro viską, kad išgyventų ir išsaugotų darbuotojus. Įmonės optimizuoja savo procesus, stengiasi išnaudoti visus vidinius resursus ir tokiu būdu išsaugoti darbo vietas. Be abejo, tai ne visuomet yra įmanoma. Vien užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet“ dėl krizės turėjo atleisti apie 300 darbuotojų, dar metų pradžioje turėjusi kolektyvą iš daugiau nei 400 kolegų, dabar gyvena su 83“, – situaciją apibūdina A. Stankevičius.

REKLAMA

Lengvatos po karantino pasibaigė, tačiau sunkumai – ne

CAVIA vadovas priduria, kad supratimo trūksta ne tik kalbant apie ilgalaikius planus, bet ir ieškant bendrų sprendimų, kaip sušvelninti pandemijos padarinius aviacijos įmonėms, o tuo pačiu ir patiems oro uostams. CAVIA prezidento įsitikinimu, oro uostai turėtų būti suinteresuoti juose veikiančių įmonių galimybėmis vykdyti veiklą, nes nuo to priklauso ir jų pačių pajamos.

„Pernai iš neaviacinės veiklos gautos pajamos sudarė 37 proc. visų Lietuvos oro uostų pajamų arba 18 mln. eurų. Beveik du trečdaliai šių pajamų buvo gautos iš komercinių patalpų nuomos. Tačiau dabartinėje situacijoje dėl drastiškai sumažėjusių keleivių srautų nuomininkams sunku išsilaikyti ir daug įmonių savo veiklą jau nutraukė arba svarsto tai padaryti. Nuo komercinių patalpų nuomos mokesčio įmonės buvo atleistos tik karantino metu, o jam pasibaigus visi įsipareigojimai pagal anksčiau pasirašytas sutartis grįžo, nors to paties negalima pasakyti apie keleivių srautus“, – sako A. Stankevičius.

Šiame kontekste, anot A. Stankevičiaus, teisingas ir abiem pusėms naudingas sprendimas būtų esamas sutartis peržiūrėti ir nuomos įkainius susieti su įmonių generuojamomis pajamomis, kurios tiesiogiai priklauso nuo keleivių srautų. Tai leistų įmonėms proporcingai prarastoms pajamoms sumažinti ir savo kaštus. Taip jos galėtų toliau veikti, o oro uostai išsaugotų jiems pajamas nešančius nuomininkus. Vis tik kol kas į šiuos ir kitus verslo siūlymus Lietuvos oro uostai neatsižvelgė.

„Nors žiniasklaidos pranešimose apie Lietuvos oro uostus yra įvardijama, jog jie vadovaujasi ir taiko geriausius privataus verslo principus, realybėje matome visai kitokį scenarijų, kai įmonės vadovai, bijodami priimti sprendimus, bėga nuo atsakomybių prisidengdami interpretuotais teisės aktais“, – teigia CAVIA vadovas.


Rašyti komentarą...
T
Tomasss
2020-08-05 08:28:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai nemalonu, kad valstybe samoningai ar nesamoningai (nemoksiskumu) marina Lietuvos aviacija.
Atsakyti
0

g
gi
2020-08-05 11:04:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
GetJete jau 53 darbuotojai
Atsakyti
0

k
kazkoks
2020-08-06 23:48:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
O tai ka dabar daryti, kad toks virusas pradejo siausti? Kai kas pasaulyje pasimoke po ebolos protrukio ir suprato, kad yra daug riziku kuriu niekaip negali kontroliuoti, kai kitos salys tiesiog zvenge ir naudojosi del protrukio atsiradusiais rinkos pokyciais ir ignoravo rizikas. Gi ir taip suprantam, kad jeigu ne valdzios ivesti apribojimai, visi darytu business as ussual. Pvz. Ryanair paskelbe turintys kisenej 3 milijardus pinigu ir pasiruose juos visus sudeginti kainu kare su aviakompanijom kurios gavo valstybines dotacijas, ir manau su dabartine savo holdingo struktura Ryanair'o bus pilna visose aviacijos rinkos nisose. Tai klausimas ar pagalbos skyrimas gali buti adekvatus sprendimas, kai didziausia europos vezeja pasiruosusi "pagelbeti" visa parama sudeginti kainu kare?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų