REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžiulę protesto akciją Danės upės žiotyse Klaipėdoje surengė žvejai mėgėjai. Jie reikalauja Kuršių mariose visiškai uždrausti verslinę žvejybą. Mėgėjai piktinasi, kad tinklais žvejojantys asmenys ne tik nepaiso reikalavimų, žeriasi pinigus, bet ir daro didžiulę žalą gamtai – dėl jų veiklos nyksta žuvys. Verslininkai atkerta, kad mėgėjai iš vietos gyventojų nori atimti duonos kąsnį.

Didžiulę protesto akciją Danės upės žiotyse Klaipėdoje surengė žvejai mėgėjai. Jie reikalauja Kuršių mariose visiškai uždrausti verslinę žvejybą. Mėgėjai piktinasi, kad tinklais žvejojantys asmenys ne tik nepaiso reikalavimų, žeriasi pinigus, bet ir daro didžiulę žalą gamtai – dėl jų veiklos nyksta žuvys. Verslininkai atkerta, kad mėgėjai iš vietos gyventojų nori atimti duonos kąsnį.

REKLAMA

Danės upės žiotys ir pakrantė šalia jos vidurdienį aidėjo nuo žvejų mėgėjų pasipiktinimo šūksnių. Žvejai ir vandenyje, ir ant žemės su plakatais valdžios reikalauja vieno esminio dalyko.

„Mes reikalaujame uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir apskritai visoje Lietuvoje, kad ji išnyktų. Kad visa žuvis būtų vandeny, o ne verslininkų tinkluose“, – kalbėjo Kęstutis Klimavičius, „Lašišos dienraščio“ atstovas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak mėgėjų, dėl tinklais gaudomo laimikio Kuršių marios tampa tarsi šuliniu, kuriame nebėra žuvies. Ypač esą nyksta lašišos ir starkiai. Žvejai piktinasi, kad jiems, pavyzdžiui, leidžiama pasiimti ne daugiau trijų starkių, o verslininkams limito nėra, žuvį jie dar gali ir pardavinėti. „Lašišos dienoraščio“ atstovai socialiniame tinkle dalijosi esą šešėlinės prekybos vaizdais Nidos rūkyklose.

REKLAMA

Aktyvistų skaičiavimais, vien lašišos nelegaliai gali būti parduodama net 50 tonų. O žvejai mėgėjai, pasak Kęstučio Klimavičiaus, meškeres į vandenį dažniausiai meta tik savo malonumui, tad gamtai jokios žalos nedaro.

„Jiems rekomenduojam paleisti tą žuvį, paimti tik nedideles žuvis vienai vakarienei ir ne daugiau, jų nešaldyti. Verslininkai didžiąją dalį žuvų išveža į Norvegiją ir ten šeria lašišas, darydami iš jų žuvies miltus. Aš nenoriu, kad mano žuvis virstų žuvies miltais ir keltų kitos šalies ekonomiką teršiant vandenį“, – tęsė K. Klimavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, tinklais laimikį gaudantys žvejai – visai kitokios nuomonės.

„Pervalka, Preila, Juodkrantė – žvejai iš ko gyvens, iš ko jų šeimos gyvens? Visą gyvenimą buvo mariose žuvies, o dabar nėra.“

Žuvys į Lietuvos upes neršti plaukia būtent per Kuršių marias. Protesto akcijoje lankęsis aplinkos ministras žada, kad verslinei žvejybai ateis galas. Galbūt – jau rudenį.

„Ką rodo tyrimai – kad atplaukiančių lašišų 60 proc. sugaunama būtent Kuršių mariose. Jeigu tie tyrimai sako taip, kaip yra, pirmas darbas yra aptverti vandens kelius žuvims“, – aiškina aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Verslininkai esą nebus palikti be skatiko.

Verslininkams jau esame suplanavę jau šiais metais sukurti fondą, kuriame pradžiai planuojame apie pusę milijono eurų persikvalifikuoti, pakeisti savo veiklos sritį ir taip jiems padėti pasitraukti iš tos veiklos“, – tęsė ministras.

Pasak aktyvistų, uždraudus tokią žvejybą Kauno mariose, per penkerius metus žuvų pagausėjo net keturis kartus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų