Ministrų kabinetas apsisprendė – Laisvės gynėjų diena turi tapti šventine. Kol kas sausio 13-oji yra tik atmintinų dienų sąraše. Tokia naujiena tautiečius džiugina, visgi už dyką švenčių valdžia nedalija. Jau ir šiuo metu Lietuva yra viena daugiausiai nedarbo dienų turinčių Europos Sąjungos valstybių – poilsiaujame net 16 dienų per metus, kuomet bendrijos vidurkis – 12. O rekordininkai – 17 šventinių dienų turintys bulgarai ir vengrai. Taigi su viena iš dabartinių nedarbo dienų teks atsisveikinti.
„Čia svarbi mūsų istorijai diena. O kai bus šventinė diena žmonės ją galės labiau paminėti“, – savo požiūriu dalijosi pašnekovas.
Sausio 13-ąją paskelbti švenčių diena buvo svarstoma dar šių metų pradžioje. Tuomet Seime buvo siūloma aukoti gegužės pirmąją – tarptautinę darbo dieną. Šiai idėjai aršiai priešinosi profesinės sąjungos. Esą gegužės pirmoji svarbi dirbantiesiems – tai metas kalbėti apie darbo sąlygas, darbdavių požiūrį ir elgesį. Taigi trišalė taryba nusprendė opozicijos siūlymui nepritarti.
Jinai dar yra tapatinama su tarybine švente, bet ją švenčia ne tik buvusi sovietų sąjunga, ją švenčia ir daugelis kitų valstybių. Mūsų profesinės sąjungos taip pat. Tad jei mes gerbiame savo socialinius partnerius ir jei viena iš šalių kategoriškai pasisako ne, tai mes įsiklausome į jų poziciją.
Tad kokią ne darbo dieną aukoti? Diskusijose buvo minimos ir Joninės, ir Žolinės, taip pat ir lapkričio antroji, kurią vos prieš metus nuspręsta paskelbti švente. Ir būtent prie Vėlinių galiausiai ir apsistota. Ši žinia greičiausiai supykdys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungą, kuri buvo pagrindinė pernai metų pataisos iniciatorė. Šalies darbdaviai neprieštarauja, kad sausio 13-ąją darbuotojai poilsiautų, tačiau buvo kiek sunerimę, kai išgirdo kalbų, kad vienu metu buvo svarstoma neaukoti kitos šventinės dienos.
„Sausio 13 turi būti įamžinta ir įamžinta deramai, nes ji įeina į trejetuką Lietuvai atmintinų dienų, bet nepamirškime ekonomikos. Ekonomika tai ir atlyginimai, ir gerovė“, – sakė konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Viena nedarbo diena šaliai kainuoja apie 50 milijonų eurų. Būtent tiek neteka valstybės biudžetas. Tad ekonomistai tikina, kad finansiškai būtų naudingesnis ne didesnis šventinių dienų, o kasmetinių atostogų skaičius. Visgi, pasak Žygimanto Maurico, renkantis kurią nedarbo dieną aukoti, lapkričio antroji yra kur kas dekingesnė nei gegužės pirmoji. Mat Vėlinės nėra tarptautinė šventė, tad visas pasaulis nenustoja suktis, o juk nedidelė Lietuvos ekonomika yra glaudžiai susijusi su kitų valstybių ekonomikomis.
„Tos įmonės, kurios vis tiek privalo dirbti tą dieną joms išauga kaštai, reikia mokėti dvigubą tarifą darbuotojams. Tos, kurios gali stabdyti veiklą, vėl gi tas stabdymas kainuoja. Tą dieną nėra kuriama produkcija ir nuostoliai gali būti pakankamai ženklūs“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra paskelbta 13 valstybės švenčių, dalis jų – motinos bei tėvo dienos, yra švenčiamos sekmadieniais.
