Kokios gi grėsmės gali kamuoti Lietuvos ekonomiką, paklausėme ekonomisto Žygimanto Maurico.
Sveiki, pone Mauricai. Buvo paskelbta antro ketvirčio BVP (Bendrojo vidaus produkto – red. past.) statistika ir Lietuva atrodo bene geriausiai visoje Europoje. Iš tikrųjų, kaip jūs rašėte, „kažkoks kosmosas“. Kodėl taip yra, kas tai lėmė? Kodėl mes kritimoe tik beveik 4 proc.?
Na, iš tiesų, rezultatai nustebino turbūt visus šį kartą. Ir nei vienas ekonomistas neprognozavo geresnių rezultatų, negu kad buvo paskelbti, ir kritimas ekonomikos siekė kiek mažiau nei 4 proc., kuomet Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekė 14 proc. Tai reiškia – mes daugiau nei 10 proc. mažiau kritome nei visi kiti ir priežasčių yra keletas.
Tai pirmas dalykas yra stebėtinai geri vartotojų lūkesčiai Lietuvoje. Ir jie, beje, yra geriausi šiuo metu visoje ES. Reiškia, mes lenkiam netgi Daniją, Suomiją, Švediją, Čekiją, Vokietiją, Austriją, tas, sakykim, gerovės valstybes ir ten, kur visuomenė pasitiki vieni kitais, tai arba tai yra kažkoks perdėtas optimizmas, arba nesuvokia grėsmės, tai irgi yra variantas, arba iš tikrųjų žmonės mato, kad ta situacija nėra tokia bloga, kokios jie tikėjosi.
Ir dar galbūt lėmė keletas aspektų. Pirmas dalykas, kad buvo pakankamai efektyviai suvaldyti pirmoji koronaviruso epidemijos banga ir, kas svarbiausia, kad nebuvo blaškomasi. Tos valstybės, kurios blaškėsi arba, kurios panikavo, juose lūkesčiai yra žymiai prastesni.
Kitas dalykas, tai yra mūsų pramonė, kuri neblogai atsilaikė dėl pramonės struktūros. Mes turime trumpas tiekimo grandines, nemaža dalis pramonės šakių nėra jautrios koronaviruso krizei. Mes mažai turime tarptautinio turizmo, tarkim, oro transporto, kur labai nukentėjo sektoriai, automobilių gamybos mažai turim. Labiau maistas dominuoja, tokios tradicinės šakos, kurių paklausa nekrito taip smarkiai per krizę. Ir taip pat mums padėjo mūsų kaimynai – pagrindinės eksporto partnerės, tai yra skandinavai, kurie irgi sukūrė mini stebuklą.
Norvegai krizės net nepastebėjo, sakyčiau. Čia tas anekdotas yra apie Skandinavus, žinot, suomiai sugalvoja, švedai pagamina, danai parduoda, o norvegai nuperka. Tai čia taip ir buvo. Ir, aišku, Vokietija, Lenkija, visas tas Baltijos šalių regionas pakankamai neblogai atsilaikė, dėl to ir mūsų eksportas nelabai nukentėjo.
Gerai, bet ar mes galime tikėtis to paties ir rudenį, kada vis tiek žmonės girdi, kad gali ateiti ta antroji koronaviruso banga?
Iš tiesų, nerimą keliančių ženklų yra pakankamai nemažai. Ir ypatingai iš Pietų Europos. Tai, jeigu taip visiškai vaizdžiai pasakyti, mūsų nuo Pietų ir Vakarų Europos negandų, ten, kur, tarkim, Ispanijos ekonomika krito 22 proc. Tai yra daugiau, negu tikėtasi. Ir panašu, kad jie nelabai atsigaus iki metų pabaigos, nes jie priklausomi nuo turizmo ir kiti yra dalykai, šalis mažiau gali skirti paramos ekonomikai skatinti dėl didelės skolos lygio.
Tai situacija yra tokia, kad Pietų ir Vakarų Europa tikrai yra labai gilioje recesijoje. Vokietija, taip, patyrė recesiją, bet jie meta milžiniškas lėšas tam, kad atgaivintų ekonomiką, ir sumažina pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Kai kurie ekonomistai sako, kad būtent Vokietijos nuosmukis gali kartu nusitempti ir Lietuvą. Ar pritariate tam?
Taip, dalinai, bet visgi, manyčiau, kad ne šiais metais. Šiais metais Vokietija tiesiog pila ant galvos, turi ekonomikos skatinimo programą, meta didžiulius, milžiniškus pinigus ir, kaip minėjau, mažina PVM. Tarkime „Volkswagenas“ išleido naują elektromobilį, tai nebesusitvarko su paklausa, nes ji yra ant tiek milžiniška. Nes yra subsidija ten vos ne 9 tūkst. eurų, mažesnis PVM, tai jeigu tu perki 5 metams su atpirkimu tą automobilį, realiai jis tau nieko nekainuoja, tai kodėl jo nepasiimti ar ne? 5 metus pavažinėt ir po to įmonė atperka už tą vertę, kuri yra tokia pati, kokią tu gauni subsidiją. Tai tokie dalykai, fenomenai vyksta, kaip pavyzdys tik vienas.
Reiškia, jie šiais metais „pumpuos“ tą ekonomiką, ją visais būdais bandys atgaivinti ir, aišku, jau tada nusikelia galbūt didesnė grėsmė kitais metais. Ir Vokietija šiek tiek apsaugo mus nuo negandų Pietų ir Vakarų Europoje, nes tai yra mūsų labai svarbi prekybos partnerė.
Gerai, o mūsų vidaus rinka. Kaip galvojate, ateinantį rudenį, imkime iki Naujųjų metų, pas mus gali atsitikti kažkokių prastesnių, netikėtų dalykų ekonomikoje, dėl ko mes galėtumėme kristi?
Gali būti. Ir didžiausias nerimas yra susijęs su antrąja koronaviruso banga šiais metais. Ir galbūt ne tiek pačia banga, kiek reakcija į ją. Ir ypatingai valdžios reakciją, ir gyventojų.
Tai jeigu mes eisime pramintu britų keliu, pradėsime blaškytis, neturėsime aiškaus plano, nekomunikuosime aiškiai, kas bus, jeigu bus, ir įvesim kažkokius papildomus reikalavimus, vėliau atšauksime, vėl įvesime, tas sukurs chaosą, visiškai sudaužys pasitikėjimą ir tada be abejo vartotojai užverš savo pinigines ir tai turės neigiamą poveikį ekonomikai, ekonomika kris.
O kalbant apie pramonės sektorių, jau, manyčiau, didesnis pavojus yra. Ir bendrai ekonomiką link metų pabaigos, galbūt kitų metų netgi, kai baigsis ekonomikos skatinimo priemonės, ypatingai Vokietijoje, arba sumažės, kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, ir, kai reikės formuoti kitų metų biudžetą.
Dėkui jums, kad atėjote. Ačiū už pokalbį.
