Netikėti tyrimo rezultatai: iš namų dirbame daugiau ir ilgiau nei įprastai?

Karantino metu daugybei darbuotojų teko dirbti nuotoliniu būdu – iš namų. Ir nors daugeliui toks darbo stilius atrodo patrauklus, atliktas tyrimas parodė, kad jis gali turėti didelį trūkumą – dėl jo ilgėja darbo diena.

(nuotr. Audriaus Bagdono)

Programinės ir techninės gamintojas „Microsoft“ neseniai atliko tyrimą, kaip keičiasi žmonių darbo specifika jiems pradėjus dirbti namuose. Buvo analizuojama, kiek ilgai jie bendrauja nuotolinėse vaizdo konferencijose, kalbasi telefonu, susirašinėja su kolegomis ar vadovais ir pan.

Tyrimo rezultatai parodė, kad kompanijos darbuotojų darbo laikas dirbant nuotoliniu būdu pailgėjo vidutiniškai daugmaž 4 valandomis per savaitę, palyginti su tuo, kiek jie dirba įprastinėje darbo vietoje.

„Microsoft“ iškėlė idėją, kad tokį darbo pailgėjimą nulemia asmeninių reikalų ir darbo derinimas: darbuotojai daro daugiau pertraukų, kad galėtų prižiūrėti vaikus, įkvėpti gryno oro ir pasimankštinti ar pavedžioti šunį. Norėdami turėti tokias pertraukas, darbuotojai galimai dirbti pradeda daryti reikiamas užduotis anksčiau, o užbaigia jas vėlesniu laiku.

Lietuvoje situacija panaši

Galima daryti prielaidą, kad šio tyrimo rezultatai iš dalies atspindi daugelio darbuotojų, per karantiną pradėjusių dirbti iš namų, darbo tendencijas visame pasaulyje, Lietuva šiuo atveju nėra išimtis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasakoja, kad iki karantino nuotolinio darbo patirties didžioji dalis darbdavių ir darbuotojų neturėjo – tai buvo labai didelė retenybė, o darbdaviai nuotolinio darbo vengdavo. Anot jos, dabar ši situacija pasikeitė ir kai kuriems darbdaviams nuotolinis darbas atrodo gana patrauklus ir greičiausiai, dabar jau ir be karantino vis daugiau žmonių dirbs nuotoliniu būdu.

REKLAMA

Visgi pirmininkė atkreipia dėmesį, kad nuotoliniu būdu per karantiną dirbę žmonės tai darė kur kas daugiau ir ilgiau, o dėl to didėjo perdegimo tikimybė.

„Mes pastebėjome tai, kad jeigu anksčiau darbo skambučiai po 17 ar 18 val., priklausomai nuo darbo, nebuvo galimi, tai dabar kolegos darbo reikalais pradėjo susiskambinti vos ne visą parą ir savaitgaliais.

Kai kurie darbdaviai nelabai suprato, kad pietų pertrauka ir trumposios poilsio pertraukėlės, lygiai taip pat kaip biure, galioja ir dirbant namuose. Jiems atrodė, kad biure tai yra normalu, o namuose lyg ir išnyksta ta privaloma pertrauka. Žmonės taip blaškydamiesi tarp darbo valandų – prisėda tai ryte, tai per pietus ar vakare – dirbo žymiai ilgiau ir padarydavo daugiau darbo. Produktyvumas šovė į viršų, tačiau tai darė įtaką pačių darbuotojų sveikatai“, – situaciją komentuoja I. Ruginienė.

Ji tikina, kad Lietuvoje įgūdžių dirbti nuotoliniu būdu nei kaip darbuotojai, nei kaip darbdaviai neturime. Esminės to priežastys – nėra aiškiai apibrėžtas toks darbas, taip pat nėra aišku, kada ir kaip turėtų būti atliktos darbo užduotys.

Sąžiningi darbutojai atidirba

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius tikina, kad „Microsoft“ tyrimo rezultatai nestebina, nes panaši situacija susiklosčiusi ir Lietuvos įmonėse.

„Priežastys gana akivaizdžios. Viena vertus, pats šis nuotolinio darbo, o tiksliau - darbo iš namų periodas nėra tipiškas nuotolinis darbas – žmonėms, kurie turi vaikų, teko derinti jų priežiūrą, ugdymą su darbu. Mūsų nariai taip pat darė apklausas ir tas šeimos pareigų derinimas su darbu buvo vienas dažniausiai matomų kaip iššūkių.

REKLAMA

Kita vertus, dirbdami nuotoliniu būdu, žmonės gali lanksčiau perskirstyti laiką dienos eigoje ir tuo naudojasi, pvz., dalį dienos skyrė jaunesnių vaikų priežiūrai - maistui gaminti, padėti jiems mokytis ir pan., o darbus perkeldami į vakarinį laiką arba pasidarydami anksčiau ryte ir taip išlaikydami bendrą produktyvumą“, – pasakoja P. Jakutavičius.

Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (NBFC), atsakingo už bendrųjų funkcijų konsolidavimą viešajame sektoriuje, direktorius Antanas Matusa tvirtinti, kad žmonės, dirbantys nuotoliniu būdu, dirba kur kas daugiau – neskuba.

„Valandos šiek tiek keičiasi. Vienareikšmiškai vertinti, kad žmonės perdirba tas valandas galbūt nesiimčiau, todėl, kad tos darbo valandos dienoje kitaip pasiskirsto. Žmonėms dirbant namuose yra gana sudėtinga neįgudus atskirti konkrečiai darbo valandas nuo tų valandų, kai reikia susitvarkyti savo reikalus ar į parduotuvę nuvažiuoti ir pan.

Tai natūraliai, pasinaudodami ta proga, kad yra namuose, dalį dienos laiko jie skiria savo reikmėms. Kadangi darbuotojai yra sąžiningi, jie tą laiką atidirba, įvykdo užduotis kitomis valandomis, todėl tas laikas ir atrodo, kad ilgėja“, – svarsto A. Matusa.

Nuotolinis darbas turi tiek privalumų, tiek trūkumų

Darbas namuose

„Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas P. Jakutavičius nurodo, kad vienas esminių trūkumų – socializacijos stoka, tačiau pabrėžia, kad įmonės rado būdų, kaip palaikyti ne tik darbinius kontaktus tarpusavyje.

„Įmonės organizuodavo teminius nuotolinius pasibuvimus, pavyzdžiui, kulinarinius reportažus iš savo virtuvės ir pan. „Infobalt“ administracijoje ir periodiniuose darbiniuose pasitarimuose nevengdavome diskursų į asmenines istorijas ar platesnio pobūdžio klausimų aptarimą. Taip pat daugiau atsirado ir tiesioginių „grįžtamojo ryšio“ kontaktų, darbų aptarimų su vadovais“, – sako P. Jakutavičius.

REKLAMA

Jis taip pat pabrėžia, kad didžiausias nuotolinio darbo privalumas – darbo grafiko lankstumas. Anot P. Jakutavičiaus, esant labiau įprastoms sąlygoms, kai veikia darželiai ir mokyklos, nuotolinis darbas padeda pasirinkti konkrečiam darbui tinkamiausią vietą.

„Darbui, kuris reikalauja susikaupimo, gali pasirinkti tuščius namus. Nuotoliniam susirinkimui – pasivaikščiojimą parke ar miške – ir sveika, ir koncentracija į aptarimą išlaikoma.

Dar vienas privalumas – pradėjo trumpėti nuotoliniai susirinkimai. Kartu su tuo – gerėti efektyvumas ir bendra nuotaika“, – vardija P. Jakutavičius.

NBFC direktorius A. Matusa tikina, kad nuotolinis darbas nėra vien tik leidimas darbuotojams daugiau darbo užduočių atlikti ne biure, tai nauda ir įstaigai, kuri yra gana apčiuopiama.

„Visų pirma – sprendžiama trūkstamų darbo vietų problema ir taupomi biuro išlaikymo kaštai. Tai ypač aktualu didelėms įstaigoms, įsikūrusioms sostinėje ar didžiuosiuose miestuose. Derinant darbą biure su nuotoliniu darbu vieną darbo vietą būtų galima skirti, pavyzdžiui, dviem darbuotojams. O jeigu darbuotojų įstaigoje iš viso 1 200? Tokiu atveju, kalbame apie sutaupymus 400–600 eurų darbo vietų įrengimui ir išlaikymui“, – sako A. Matusa.

Anot jo, toks darbo organizavimas taip pat padėtų spręsti ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą. Pavyzdžiui, net didžiausiuose Lietuvos miestuose veikiančioms įstaigoms, kuriose dirba daug vienos srities specialistų,  yra didelis iššūkis surinkti reikiamą darbuotojų skaičių. A. Matusa įsitikinęs, kad įstaiga, kurioje darbuotojas visą laiką turi dirbti tik biure, bus patraukli darbuotojams, gyvenantiems ne toliau kaip 30–50 kilometrų nuo darbo vietos.

REKLAMA

„O jeigu į biurą reiktų atvažiuoti dvigubai rečiau? Matyt, potencialus darbuotojų paieškos spindulys išsiplėstų kone dvigubai. Ir tikėtina, kad tie darbuotojai, gyvendami mažesnėse vietovėse bei dirbdami didesniame mieste, būtų labiau lojalūs įstaigai, labiau vertintų savo darbo vietą. Juk atlyginimas ir didmiesčio gyventojui ir darbuotojui iš periferijos būtų mokamas toks pats“, – svarsto NBFC direktorius.

Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė pabrėžia, kad dirbant nuotoliniu būdu, labai svarbu išlaikyti dienos režimą, nes kaip pastebėta, žmonės nuotoliniu būdu dirba daugiau, o persidirbimo ir perdegimo tikimybė – labai didelė.

„Nereikėtų galvoti, kad jei žmogus sėdi ir dirba namuose ar kokioje kitoje vietoje, tai jis gali dirbti beveik visą parą – taip tikrai nėra“, – sako I. Ruginienė.


Rašyti komentarą...
N
Nuomone
2020-08-03 02:45:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal tie darbuotojai, pamirsta kompa issijungti???? Tai Ir dirba virsvalandzius
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų