REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, TS-LKD sąrašo lyderė Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė, komentuodama finansų ministro mintis apie ateinančių metų biudžetą ir išsakytą būtinybę jame rūpintis augančia valstybės skola, atkreipia dėmesį, kad labiausiai diskusijas dėl ateinančių metų apsunkina tai, jog nėra aiškus atspirties taškas, t. y. šių metų faktinė padėtis. Tokiomis aplinkybėmis yra be galo sudėtinga įvertinti, kokie realūs pokyčiai planuojami ir kokios problemos sprendžiamos. 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, TS-LKD sąrašo lyderė Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė, komentuodama finansų ministro mintis apie ateinančių metų biudžetą ir išsakytą būtinybę jame rūpintis augančia valstybės skola, atkreipia dėmesį, kad labiausiai diskusijas dėl ateinančių metų apsunkina tai, jog nėra aiškus atspirties taškas, t. y. šių metų faktinė padėtis. Tokiomis aplinkybėmis yra be galo sudėtinga įvertinti, kokie realūs pokyčiai planuojami ir kokios problemos sprendžiamos. 

REKLAMA

„Vyriausybė nusprendė, kad jeigu Seimas jai leido skolintis, kas yra savaime suprantama, kadangi biudžeto pajamos nėra surenkamos, išlaidos nėra mažinamos, vadinasi, reikia skolintis toms išlaidoms kompensuoti. Tai Vyriausybė šalia to susikūrė sau tokį užbiudžetinį biudžetą, kur savo sprendimais, pasitarimų protokolais ir panašiais dokumentais skiria pinigus keliams, išmokoms ar kažkokioms kitoms priemonėms, netikslindama atitinkamų biudžeto straipsnių. Tai mes turime turbūt patį neskaidriausią biudžetą istorijoje. Aš dabar sunkiai galiu sugalvoti, nuo kokių skaičių finansų ministras projektuoja: ar nuo šių metų plano, kuris nieko bendro su realybe neturi, ar nuo šių metų fakto, kurio mes dabar net nematom“, – interviu lrt Radijuj sakė TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė. 

Finansų ministras Vilius Šapoka šiandien viešai pareiškė, kad 2021 m. valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus, galbūt, ekologinius. V. Šapoka perspėja, kad reikia galvoti apie didėjančią šalies skolą, kad ji neviršytų Mastrichto kriterijaus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Dabar ministras kalba tai, ką aš jau kalbu pusmetį – labai gerai, kad Vyriausybė gali ekonomines problemas spręsti nemažindama išlaidų ir nedidindama mokesčių, o pasiskolindama pigiai. Tačiau skolos augimas gali tapti didele problema mums. Iki šiol mes brangesnę skolą finansuodavome pigesne. Ta tendencija mums buvo palanki, ypač kai ekonomika nuolat augo, bet dabar esame taške, kai ta tendencija gali mums tapti ir nepalankia. Skola bus paaugusi per trumpą laiką gana žymiai, jos aptarnavimas dabar dar pigus, bet kad jis liktų pigus, tam reikalinga atsakinga finansų politika“, – komentavo I. Šimonytė. 

REKLAMA

Pasak jos, rūpintis skolos tvarumu verčia ne tik tai, kad ji gali labai greitai priartėti prie Mastrichto kriterijaus ribų, bet ir tai, kad reikia rūpintis demografijos keliamais iššūkiais. Nors yra teigiama, kad kartu su socialiniu modeliu priimti socialinio draudimo sistemos pakeitimai yra finansiškai tvarūs, realybėje, turint mintyje prognozuojamą itin žemą pensijų pakeitimo normą, abejotinas sistemos socialinis tvarumas. Į jį dėmesį atkreipė ir Valstybės kontrolė. 

„Galvojant trumpuoju laikotarpiu atrodo, kad Lietuvai skolintis dar daug liko, bet jau šiemet skola šoktels, gal dešimt ar daugiau procentinių punktų per metus, o tai reiškia, kad pakanka rimtesnio kryptelėjimo, jog skolos augimas būtų labai ženklus. Nes mūsų biudžetas išskirtinai labilus – mažas ir labai paveikiamas. Tačiau privalome vertinti ne trumpu, o ilguoju laikotarpiu, kai dar aiškiau pajusime demografines problemas, kai bus akivaizdu, kad senėjimas mūsų socialinio draudimo sistemai kelia labai rimtus iššūkius“, – teigė I. Šimonytė. 

REKLAMA
REKLAMA

TS-LKD sąrašo lyderė atkreipė dėmesį, kad diskusijoms dėl būsimųjų laikotarpių biudžetų labai svarbus skaidrumas ir atskaitomybė. Net ir turint skirtingus požiūrius į konkrečius sprendimus, diskusijos yra galimos, jeigu visi diskutuojantys remiasi ta pačia visiems prieinama informacija. 

„Problema yra ta, kad mes iki paskutinės savaitės, dažniausiai, to biudžeto nematome, diskusijos yra neviešos ir vyksta iki paskutinės minutės. Mes nematome nei išlaidų planų, nei pajamų planų. Ir tik tada, kai biudžetas nuteka į viešumą, kas būna svarstymo Vyriausybėje savaitę, mes pamatome, o ką Vyriausybė iš tiesų planuoja. Kai situacija yra taip stipriai pasikeitusi nuo pradinių planų, kaip šįmet, Vyriausybė turėtų pokyčius aiškiai ir skaidriai deklaruoti. Vyriausybė nieko savo neturi – tik mokesčių mokėtojų sumokėtus mokesčius arba jų vardu prisiimtą skolą, tad kiekvienas mokesčių mokėtojas, įskaitant tą, kuris balsuoja už daugumai nepriklausančias partijas, turi teisę į valdžios skaidrumą ir atskaitomybę“, – kalbėjo I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų