Pramonininkų prezidentas Janulevičius: antra koronaviruso banga verslui smogtų skaudžiau

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tačiau naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas ir verslininkas Vidmantas Janulevičius sako, kad jai sukauptų „lašinių“ Lietuvos verslas beveik nebeturi. Tad antroji krizė jam smogtų skaudžiau.

Vidmantas Janulevičius. Martyno Ambrazo nuotr.

Interviu portalui tv3.lt metu V. Janulevičius papasakojo, kodėl tik jo vieno kandidatūra buvo iškelta į LPK prezidentus, kokių darbų jis imsis pirmiausiai, kodėl svarbu įmonėms burtis į asociacijas ir konfederacijas ir kaip joms didinti savo konkurencingumą.

Neseniai vykusiuose rinkimuose buvote vienintelis kandidatas į Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentus. Kaip manote, kodėl jų nebuvo daugiau? Ir kodėl nusprendėte kandidatuoti?

Raginimai asociacijoms galvoti apie galimus kandidatus į LPK prezidento postą iš tuometinio prezidento Roberto Dargio lūpų pradėjo skambėti jau prieš gerus metus.

Kai jau atėjo laikas siūlyti kandidatus, keletas asociacijų iškėlė mano kandidatūrą ir aš daviau sutikimą. Žinau, kad vėl buvo kelta ir R. Dargio kandidatūra, bet jis negalėjo dalyvauti rinkimuose pagal LPK įstatus, nes juose yra aiškiai apibrėžta, kad LPK prezidentu tas pats asmuo gali būti 2 kadencijas.

REKLAMA

Gali būti, kad asociacijos siūlė ir kitiems, bet gal tiesiog žmonės nesutiko, kad būtų keliamos jų kandidatūros. Iš tikrųjų eidamas į šį postą turi aiškiai suvokti, kad daugiau negu pusę savo laiko turėsi skirti konfederacijos veiklai – narių klausimų ir problemų sprendimui, daug laiko užima renginiai, susitikimai, kurie vyksta ne tik Vilniuje, bet visoje Lietuvoje.

Tad eidamas į šias pareigas turi būti pasirengęs, kad savo įmonių veiklai negalėsi skirti tiek laiko, kiek iki šiol. Manau, kad daugeliui tai yra pagrindinė priežastis, sulaikiusi juos nuo kandidatavimo.

Mano apsisprendimą lėmė tai, kad LPK veikloje aktyviai, kaip konfederacijos viceprezidentas, dalyvauju jau ne vienerius metus. Tai yra labai įdomus ir platus veiklos laukas. Visada palaikiau idėją, kad verslas turi galvoti ne tik apie save, bet ir apie valstybės ateitį, aktyvesnį įsitraukimą į visuomeninę veiklą. Dabar mano įmonių grupės veikla ir valdymas jau yra sustyguotas taip, kad galiu daugiau laiko skirti visuomeninei veiklai, kuri man visada buvo artima.

Užsiminėte, kad šiuo metu įvairių asociacijų ir konfederacijų yra per daug. Kokią matote Lietuvos pramonininkų konfederacijos ateitį? Galbūt jungsitės prie kitos asociacijos ar priešingai  kitas asociacijas priimsite į savo sudėtį?

Manau, kad pagrindinė problema, kodėl neturime vienos stiprios asocijuotos struktūros ir yra tai, kad keliame klausimą, kas prie ko turėtų jungtis. Turime kalbėti ne apie tai, o apie pačią idėją, kad Lietuvoje turi būti stipri verslo asocijuota struktūra, kuri atstovautų visam Lietuvos verslui.

Mūsų siūlymas – sutelkti dalį tų pozityviai mąstančių asocijuotų struktūrų, kad galėtume kartu veikti, išgryninti interesus, kurie tinkami visai verslo bendruomenei nuo gamybininkų, prekybininkų iki investuotojų, ir kad tas balsas būtų svarus ir vienalytis.

Kalbėdami apie būtinybę vienytis, mes tikrai neišrandame dviračio – daugelyje valstybių, Vokietijoje, Danijoje ir kt. veikia viena galinga asocijuota struktūra, kurios balsas yra girdimas ir kurios nuomonės yra paisoma.

Verslo atstovai dažnai sulaukia neigiamo visuomenės vertinimo. Jį dar labiau skatina įvairūs korupcijos skandalai. Paskutinis iš jų  Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus sulaikymas, įtariant jį korupcinėmis schemomis. Kaip vertinate tokius skandalus? Ar įmanoma užtikrinti verslo skaidrumą ir kokiomis priemonėmis?

Verslo reputacijos ir skaidrumo klausimai, kaip, beje, ir politikų ar kitų grupių atstovų, vis dar yra visai mūsų visuomenei skaudi tema.

Deja, bet dar ne visi verslo atstovai suvokia, kad bet koks nukrypimas nuo bendrai priimtų normų ar nusižengimas tą pačią minutę meta šešėlį ant viso verslo. Tad verslo reputacijos klausimas, atsakingas veikimas turėtų būti mūsų kiekvieno garbės reikalas.

Greito recepto, kaip tą pasiekti, tikrai nėra. Manau, kad situacija keičiasi į gerą pusę ir dėka to, kad tokie atvejai yra viešinami.

Aišku, žinome ne vieną istoriją, kai garsiai išeksponuoti atvejai vėliau parodė, kad verslininkai nekalti. Nors žmogus būna išteisintas, bet jo reputacijai jau būna padaryta žala, todėl labai svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos principai galiotų visiems be išimties, kol dar neįrodyta žmogaus kaltė.

Kokių darbų konfederacijoje imsitės pirmiausiai?

Greitų sprendimų reikalaujančių klausimų yra daug. Po karantino, kai verslas vėl įgauna buvusį pagreitį, turime užsitikrinti kuo palankesnę ir stabilią verslo aplinką. Mano siekis yra padidinti pramonės indėlį į BVP nuo 20 proc. iki 23 proc.

Suprantu, kad lengva nebus, nes tai nepriklauso tik nuo mūsų, bet ir nuo valdžios priimamų sprendimų, o taip pat ir nuo situacijos globaliose rinkose. Labai svarbus klausimas, kurį turime spręsti – prieigos prie kapitalo didinimas.

Situacija Lietuvoje yra labai bloga – pagal Europos Komisijos išvadas mes esame paskutinėje vietoje pagal prieigą prie kapitalo, kitaip tariant, prie paduotų paraiškų skaičiaus norint gauti finansavimą ir atmestų skaičiaus.

Produktyvumas, technologinis atsinaujinimas ir žmonės, verslo ir valdžios dialogas – didžiausi verslo iššūkiai, su kuriais susiduriame ir kurie mūsų laukia ateityje. Didelės įtakos verslo nuotaikoms ir planams turės ne tik situacija pasaulio rinkose, bet ir valdžios pastangos stiprinti valstybės ekonomikos stuburą, o tam yra būtinos reformos, optimizuojant viešąjį sektorių, mažinant administracinę-biurokratinę naštą.

LPK, kaip ir iki šiol, taip ir toliau teiks siūlymus visais šiais klausimais ir sieks ieškoti sprendimų kartu su valdžia. Išskirtinį dėmesį turėsime skirti įmonių technologiniam atsinaujinimui, privataus bei viešojo sektoriaus skaitmenizavimui. Ir toliau daug dėmesio skirsime verslo reputacijos klausimams, bendravimui su jaunimu ir tokiems klausimams kaip žmogaus atsakomybė, visuomenės aktyvumas, noras veikti savarankiškai.

Šiuo metu vis daugiau kalbama apie Lietuvą kaip naujų technologijų šalį, tam skiriamas ir finansavimas. Jūsų vystoma įmonių grupė „BOD Group“ pakeitė daug veiklos krypčių, diegėte ir patys kūrėte naujas technologijas. Ar jos pramonės ateitis? Kodėl įmonėms svarbu diegti ir kurti naujoves?

Inovacijos yra bet kurios ekonomikos ar pramonės srities variklis. Visa 22 metų „BOD Group“ istorija buvo ir lieka paremta inovacijomis – kiekviename verslo vystymosi etape diegėme naujoves ir būtent jos mūsų įmonių grupę leido išauginti iš nedidelės kompaktinių plokštelių (CD) gamyklos Vilniaus senamiestyje iki globalios inovacinių technologijų organizacijos.

Inovacijos leidžia visada išlaikyti ir stiprinti konkurencinį pranašumą rinkoje. Įmonių grupė iš tiesų ne keitė veiklos sritis, o jas plėtė.

Dar vienas svarbus sprendimas – absoliuti visų gamybos procesų skaitmenizacija ir išmanūs sprendimai. Tai ir yra inovacijų pramonėje šerdis – kaupti kompetencijas, plėsti jų pritaikymo lauką, inovuoti kiekviename žingsnyje ir tokiu būdu tolygiai didinti sukuriamą pridėtinę vertę.

Kaip jūsų įmonei sekėsi karantino laikotarpiu, kaip vertinate valstybės pagalbą verslui? Su kokiais iššūkiais karantino metu susidūrė jūsų kolegos, kitos LPK įmonės?

Tai buvo milžiniškų išbandymų laikotarpis, visiems be išimties mūsų įmonių grupėje. Žinoma, vieni verslai nukentėjo labiau, kiti mažiau, tačiau šiandien mes jau atsitiesėme. Grupė šią krizę įveikė, žmonės per krizę įgijo naujų kompetencijų ir šiandien yra netgi geriau pasiruošę augimui nei prieš krizę. Svarbiausia, kad išmoktume kiekvienos krizės pamokas.

Kalbant apie konfederacijos nares blogiausią rodiklį turėjome balandžio mėnesį. 60 proc. mūsų įmonių veikė, 40 proc. mūsų narių buvo prastovose. Šiandien yra likę kokie 7 proc. tokių įmonių.

Šios krizės metu pamatėme, ką reiškia, kai sutrinka tiekimo grandinės, kurios buvo Vakarų Europoje – įmonės, tiekiančios detales iš kitų valstybių sustojo ir mes negalėjome pabaigti tam tikrų projektų.

Jeigu bus antras toks pat protrūkis, tai atsigavimo laikotarpis bus daug ilgesnis, nes tokios situacijos išbalansuoja ekonomiką ir įmonių veiklos struktūrą.

Daugelis ekonomistų kalbėjo, kad turime „lašinių riebaliukų“, bet, deja, manau, kad tuos „riebaliukus“ jau visus išnaudojome per dabartinį krizės laikotarpį, nes didesnė ir vidutinė pramonė iš tikrųjų net nebuvo sustojusi. Ji važiavo, tik kitokiomis apsukomis.

Kurios, jūsų nuomone, Lietuvos pramonės sritys stipriausios, o kurioms dar reikėtų pasitempti?

Neišskirčiau kažkokių konkrečių sektorių, nes kiekviena pramonė turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Įmonės orientuotos į Lietuvos rinką ir vidaus vartojimą turi savo iššūkius, eksportuojanti pramonė, kuri sudaro didžiąją dalį mūsų įmonių, yra priklausoma nuo bendros globalios situacijos ir turi gebėti greitai persiorienuoti.

Akivaizdu, kad beveik visos pramonės šakos turi galvoti apie aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą, ir jų prieinamumą vartotojui apeinant tarpininkus. Internetas, elektroninė prekyba ir skaitmenizavimas leidžia gaminti daugiau ir greičiau.

Pernai buvote išrinktas į turtingiausių žmonių TOP500, užėmėte 67 vietą. Ar tikitės šiais metais užimti aukštesnę vietą? Kaip manote ar įmonės pelnas atspindi jos sėkmę?

Manau, kad egzistuoja labai klaidingas įsivaizdavimas, kad verslininkas sėdi ir skaičiuoja, kad per metus į savo maišelį įdės tokią ir tokią sumą ir pakils į tam tikrą vietą. Jeigu tokių verslininkų ir yra, tai tikrai nedaug.

Verslininko sėkmę atspindi jo idėjos realizavimas, jo įmonės sėkminga veikla ir plėtra, jo sukurtų naujų produktų pripažinimas ir sėkmė tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose.

Aišku, kasmet yra planuojamos įmonės ar įmonių grupės išlaidos ir numatomos pajamos, kurias įmonė sieks uždirbti, bet tai nieko bendro neturi su turtingiausių žmonių TOP rinkimais. Tiesiog taip yra planuojama įmonės veikla, su tuo yra susijusi ir įmonės plėtra, technologinis atsinaujinimas, darbuotojų skatinimas ir t.t.

Kodėl svarbu įmonėms priklausyti konfederacijai? Kokią jos naudą gauna?

Karantinas ir COVID krizė parodė, kad tik sutelktas ir vieningas verslo veikimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Būtinas aktyvesnis verslo dalyvavimas konfederacijos ir asocijuotų struktūrų veikloje, nes tik stiprus ir vieningas verslas gali būti išgirstas ir išklausytas. Labai noriu, kad per tuos ketverius ateinančius metus ugdytume savo ir savo asociacijų narių bendruomeniškumo svarbos suvokimą. Užsienyje priklausymas tokio dydžio ir apimčių organizacijoms, kaip LPK, yra garbės reikalas, tai yra tavo, kaip verslininko, pripažinimo ženklas.

REKLAMA

Kaip ir kiekvienoje visuomeninėje veikloje pridėtinę vertę mes susikuriame patys – jeigu mes norime aktyviai dalyvauti, įsitraukti, tai gauname ir didesnę grąžą. Bet jeigu apsiribojame tik formaliu dalyvavimu, ir prisimename narystę, kai jau reikia gesinti gaisrus ir skubos tvarką stabdyti vieno ar kito teisės akto priėmimą, tai aišku, kad kyla klausimas „o kam man ta narystė“.

Jeigu kiekvienas galvosime tik apie save ir savo verslą, jeigu tyliai stebėsime vis didėjančią draudimų, reguliavimų laviną, tai mūsų visų laisvam veikimui nebeliks vietos šioje valstybėje.


Rašyti komentarą...
X
X
2020-07-12 18:29:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ojoj kokie ubagai is minimumo gyvena ...neveltui juos kabona ant saku per revoliucijas siurbeles del darbininko pirsto nepajjdins paskutini atims...ir dar drista skustis
Atsakyti
-1

G
Geras Draugas
2020-07-15 17:09:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Į tokį komentarą net atsakyt nėra ką...pagieža baisiausias žmogaus bruožas, baisiausia kad tai neišgydoma....tai kaip puvėsis ant normaliai atrodančio obuolio, kol neatsikąndi , nepamatysi kad jis kiaurai supuvęs... :)
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų