Galvojantiems apie nuosavo vandens telkinio įsirengimą: kiek kainuoja ir ką būtina žinoti?

Didesnį ar mažesnį vandens telkinį galima rasti prie nemažos dalies Lietuvos sodybų. Vieniems tai aplinkos puošmena, kitiems – būtinybė sodų ar daržų laistymui. Ekspertai nurodo, kad norintiems įrengti kūdrą savo sklype būtina atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Vandens telkinio kasimas (nuotr. „Urbkasa“)

Aplinkos ministerijos (AM) specialistų paklausus, į kokius svarbiausius reikalavimus būtina atkreipti dėmesį norint savame sklype įsirengti vandens telkinį, pirmiausia jie atkreipia dėmesį į tai, koks vandens telkinys tai – tvenkinys ar kūdra?

Jie pabrėžia, kad tvenkinys – tai dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote, todėl vandens telkiniai, kuriuos žmonės įsirengia savuose sklypuose, dažnu atveju yra kūdros.

Kūdros nuo tvenkinio skiriasi tuo, kad jos sudarytos iškasant daubą ir čia nenaudojamos jokios hidroizoliacinės priemonės, kurios atskirtų telkinio vandenį nuo gruntinio vandens. Telkinys nepapildomas iš upių, ežerų ar kanalų.

Kūdroms leidimų nereikia

AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Arūnas Čepelė nurodo, kad norint įsirengti kūdrą – leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.

REKLAMA

Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas.

„Apraše nustatyta, kur draudžiama įrengti kūdras, pavyzdžiui, natūraliose pievose ir akmenynuose, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje arba potvynio metu užliejamoje teritorijoje.

Taip pat nustatyti bendrieji reikalavimai, ko negalima daryti įrengiant kūdrą: iškirsti saugotinus medžius, sunaikinti ar keisti saugomas reljefo formas, pažeisti valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemas ir statinius“, – sako A. Čepelė.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kūdros įrengimo metu iškastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys.

Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti dirbtinio vandens telkinio brėžinį su nurodytu jo gyliu ir plotu bei žemės sklypo planą su pažymėtomis kūdros įrengimo koordinatėmis.

AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas teigia, kad norint įrengti kūdrą saugomose teritorijose, jo įrengimas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis: Aplinkos apsaugos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba, Saugomų teritorijų direkcija. O planuojant dirbtinį vandens telkinį įrengti melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe.

Viskas prasideda nuo vaizdinio įvertinimo

Jau keletą metu tvenkinių kasimu užsiimančios įmonės „Urbkasa“ darbų vadovas Žilvinas Urbonas tikina – tvenkinio kasimas prasideda nuo žemės ploto išorinio, vaizdinio įvertinimo.

„Ar jame bus vandens? Apie tai galima spręsti pagal vietos, kurioje planuojama įrengti vandens telkinį, drėgnumą. Jeigu tai šlapia vieta, tada didelė tikimybė, kad bus ir vandens, tačiau užtikrintai gali pasakyti tik geologiniai grunto tyrimai. Jų kaina svyruoja nuo 300 iki 700 eurų“, – pasakoja Ž. Urbonas.

Anot jo, užsakovai iš anksto pasirenka tvenkinio kasimo formas, taip pat nusprendžia, ar bus paplūdimys, kuris, pasak Ž. Urbono, atlieka ne tik pramoginę funkciją – šioje dalyje gali neršti žuvys, o tai aktualu planuojantiems tvenkinį įžuvinti.  Taip pat iš karto apmąstoma, kur galėtų stovėti lieptas ir kitos panašios detalės.

Vandens telkinio kasimas (nuotr. „Urbkasa“)

„Urbkasa“ darbų vadovas mini, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur tvenkinys bus įrenginėjamas, nes nuo to priklauso reikės papildomų leidimų ir projektų ar ne.

„Jeigu yra regioninė parko zona, projektas iki 10 arų nėra reikalingas, reikalingas tik leidimas. Leidimas nekainuoja. 10 arų projekto kaina svyruoja nuo 150 iki 300 eurų. Kada jo reikia, priklauso nuo rajono savivaldybės – kiekvienoje skirtingai.

Jeigu numatoma kasimo vieta nėra saugoma zona galima kasti iki 10 arų be jokių dokumentacijų. Jeigu yra melioruota zona reikalingas leidimas iš melioracijos įstaigos, jis taip pat nieko nekainuoja“, – pasakoja Ž. Urbonas.

Jis taip pat pastebi, kad nuo upių ir melioracinių griovių tvenkinio atstumas turi būti ne mažiau 10 metrų. Nuo kaimyno sklypo ribos – ne mažiau 3 metrai.

Kainą lemia keletas veiksnių

Peržvelgus skelbimų portalus galima pastebėti, kad įmonės nusistato įkainius už iškastą arą, tačiau šios kainos skirtingose įmonėse ir rajonuose gali skirtis ir keliomis dešimtimis eurų.

Pavyzdžiui, Vilniuje įsikūrusios „Amitrans“ įmonės įkainis už tvenkinių, kūdrų kasybą – 145 eurai už arą, Kupiškio rajone esanti „Aukštaitijos kasyba“ šias paslaugas teikia nuo 150 eurų už arą, Molėtuose esanti „Žiuko“ įmonė ir Prienų rajone veikianti „Kesberta“ šias paslaugas įkainojo 200 eurų už arą, Molėtų rajone dirbanti įmonė „Fojus“ – 250 eurų už arą.

„Urbkasa“ darbų vadovas Ž. Urbonas pasakoja, kad itin svarbu pasirinkti patyrusius kasėjus. Taip pat naudinga užsakovui nuvykti į įmonės jau įgyvendintus projektus ir pamatyti juos realiai arba bent pasižiūrėti atliktų darbų nuotraukas patalpintas įmonės internetiniame puslapyje ar socialiniuose tinkluose

Anot jo, svarbu pasidomėti ir su kokia technika atliekami darbai – technika nauja ar sena, jeigu sena, darbai bus atliekami ilgesnį laiką, o nuo to gali padidėti kasimo kaštai.

„Tvenkinio kasimo kaina pas mus – 1 aras  nuo 220 eurų su žemių išlyginimu ir rekultivavimu – juodžemio paskleidimu po kasimo. Pagrindinis pasirenkamas gylis yra iki 3 metrų. Norintiems gilesnio kaina didėja.

Žinoma, yra apmokestintas ir technikos transportavimas – 1 kilometras nuo 1,40 eurų. Taip yra todėl, nes vežant sunkiasvorę techniką yra taikomi kelių mokesčiai“, – apie kainas pasakoja Ž. Urbonas.

„Urbkasa“ darbų vadovas tikina – tvenkinius žmonės nori įsirengti ne vien dėl gražios gerbūvio detalės. Didelė dalis žmonių kasa tvenkinį dėl galimybės panaudoti iškastą žemę sklypui sukelti, vėliau į jį galima nuvesti vandenį nuo stogų, iš drenažo sistemos, nuotekų valymo įrenginių, nebesusideda papildomi kaštai montuojant sugeriamuosius šulinius vandeniui.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų