Antradienį ministras Vilius Šapoka nuotolinėje konferencijoje pristatė naujausias Finansų ministerijos makroekonomikos prognozes. Jo teigimu, šiemet Lietuvos ūkis susitrauks apie 7 proc. Tačiau pačiu blogiausiu atveju nuosmukis gali būti gerokai didesnis.

Statybos, būstas. Fotodiena/Robertas Raudonikis

Statybos, būstas. Fotodiena/Robertas Raudonikis

Nuo prognozių bent iš dalies priklausys kitų metų valstybės biudžeto formavimas, į jas bus atsižvelgiama nustatant minimalią mėnesinę algą. Taip pat nuo prognozių, be kita ko, priklauso ir kokiu dydžiu kitais metais bus indeksuojamos senatvės pensijos.

V. Šapokos teigimu, pandemija smogė ir sukėlė šoką visame pasaulyje. Lietuvai svarbu, kas vyksta svetur, nes mūsų ūkis priklauso nuo eksporto į užsienį. Ministras atskleidė, kad prognozuojamas šių metų mūsų šalies ūkio susitraukimas sieks 7 proc.

„Nors ir stebime atsigavimo ženklus, tačiau dar nesitikime, kad 2021 m. pavyks atstatyti šiemet patirtus nuostolius, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija. Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis bus artimas 2019 m. pasiektam lygiui tik 2022 m., o darbo rinka nebus visiškai atsigavusi visą vidutinį laikotarpį.

REKLAMA

Todėl dabar kritiškai svarbu veiksmingai taikyti ekonomikos atsigavimą ir augimą skatinančias priemones – racionaliai ir efektyviai investuoti mūsų valstybės ir ES lėšas tam, kad jomis finansuojami projektai kurtų ilgalaikes kokybiškas darbo vietas, suteiktų persikvalifikavimo galimybes bei atkurtų stabilią Lietuvos finansų padėtį“, – komentavo V. Šapoka.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė pabrėžė, kad ekonomika stabilizuojasi, atsigauna. Anot jos, jau kitais metais ekonomika didės 6 proc., tačiau tik 2022 m. ji pasieks ikikrizinį lygį.

Tiesa, išsipildžius pačiam blogiausiam scenarijui nuosmukis gali siekti ir 16,8 proc. Anot V. Šapokos, pandemija neišnyko, rizikos neišnyko, tad reikia būti pasiruošus ir pačiam blogiausiam scenarijui.

Viceministrė pabrėžė, kad Lietuvos ūkis labiausiai priklauso nuo eksporto ir vidaus vartojimo. Eksporto rinkos artimiausiu metu neatsigaus, tad daug priklausys nuo vidaus vartojimo.

COVID-19 poveikis darbo rinkai

Finansų ministerija pastebi, COVID-19 viruso pandemija ir ekonominės veiklos ribojimas neigiamai paveikė ir darbo rinką. Šiemet šalyje nedarbo lygis tikėtina išaugs iki 9,5 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 2,8 proc.

Teigiamą poveikį darbo vietoms ir užimtumui esą turės Vyriausybės teikiamos subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.

2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 8,1 proc. (vėlesniais vidutinio laikotarpio metais mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.).

REKLAMA

Darbo užmokestis – augimas sulėtės

Tikimasi, kad darbo užmokestis (DU) 2020 m. labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei tuo pačiu metu laikinai Lietuvoje sumažėjusios darbo jėgos paklausos, atlyginimų augimas sulėtės.

Tačiau darbo pajamų praradimą labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams ribos Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, parama įmonėms, patyrusioms veiklos sutrikimus dėl COVID-19 viruso pandemijos, bei nuo šių metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga.

Numatoma, kad šiemet vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 1,8 proc., o 2021 metais augimo tempas sieks 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.

Prislopintas kainų augimas

Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,7 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.

Stiprūs rizikos veiksniai išlieka

Išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų atsigavimo perspektyvos trapios.

Scenarijaus sudarymo metu COVID-19 viruso plėtra pasaulyje nebuvo suvaldyta, todėl egzistuoja rizika, kad jo protrūkių suvaldymui pasaulio valstybėms vėl gali tekti taikyti neigiamą įtaką ekonomikai darančias priemones.

Neišnyko ir „kieto“ Brexit rizika, vidutiniu laikotarpiu galinti sukelti neigiamas ekonomines pasekmes tiek ES valstybių, tiek Lietuvos ekonomikoms. Išlieka rizika, jog gali kisti tarptautinės prekybos sąlygos.

ek
2020-06-30 10:35:32
jau tos ekonomikos ner
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Rimas 2020-06-30 12:36:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokia ekonomika bananu respublikoje???   ATSAKYTI
ek 2020-06-30 10:35:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
jau tos ekonomikos ner   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Pirkėjai ir praeiviai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Prekybos centruose neretai galime pamatyti kaip klientai saujomis griebia nemokamus polietileninius maišelius, skirtus biriems produktams, o kai kurie nė nesikuklina ir į ...
Parduotuvė
Neretai parduotuvėje apsilankę žmonės susimąsto, kas būtų, jei netyčia užkliudyčiau ir sudaužyčiau butelį ar sugadinčiau kitą prekę? Didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų ...
Kemperis. „Valdo kemperiai“ nuotr.
Šiemet, nors skrydžiai jau įsibėgėja, dauguma tautiečių keliauja automobiliais. Dėl šios priežasties populiarėja kelionės kemperiais, nameliais ant ratų, kuriuose galima ne tik ...
Pavojingi daiktai. VVTAT nuotr.
Parduotuvėse tarp gausybės prekių galima įsigyti ne tik reikalingų, bet ir kenksmingų daiktų. Europos komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ...
Išguldyti javai
Dar vasaros pradžioje ūkininkai baiminosi sausros, tačiau vietoje jos sulaukė liūčių. Šios išguldė javus. Dabar grūdų augintojai tikina, kad dėl to javapjūtė užsitęs, nes ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų