Pernai tautiečiai internetu iš tokių trečiųjų šalių kaip Kinija, JAV įsigijo prekių už daugiau nei 142 milijonus eurų. Skaičiuojama, kad tokiomis paslaugomis pasinaudojo beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų. Šiemet dėl pandemijos šalyje užsidarius daugeliui fizinių parduotuvių, siuntiniai iš internetinių prekyviečių plūdo dar didesniais srautais.
Prognozuojama, kad per 2020 metus įvairioms prekėms, iš kurių bent penktadalį sudaro menkavertės, lietuviai išleis per 225 milijonus eurų.
Šalies prekybininkai skundžiasi, kad netrukus ne tik nebegalės konkuruoti su mokesčių nemokančiais pardavėjais trečiosiose šalyse, bet ir biudžetas patirs dar didesnius nuostolius.
Prekybininkų atstovė Rūta Vainienė sako, kad Kinijos bei kitų trečiųjų šalių verslininkai, kitaip nei veikiantys Europos Sąjungoje, nemoka ir aplinkosauginių, taršos, vartotojo saugos mokesčių.
Nevienodos konkurencinės sąlygos, pasak jos, kyla ne vien dėl to, kad importinės prekės, kurių vertė nesiekia 22 eurų, nėra apmokestinamos PVM, dėl kurio galutinė kaina skiriasi bent 21 procentų, bet ir dėl to, kad trečiosios šalyse sukčiaujama pildant deklaracijas.
Prekybininkai taip pat paskaičiavo, kad iš trečiųjų šalių prekes užsisakinėjantys tautiečiai per metus vidutiniškai išleidžia apie 300 eurų, tad, šias lėšas įdarbinus Lietuvoje, čia būtų galima sukurti ir apie pusantro tūkstančio darbo vietų.
„Iš trečiųjų šalių atsisiunčiant prekes, pardavėjai deklaruoja netikras sumas ir dėl to yra nemokami PVM ir muito mokesčiai. Biudžeto netekimai konservatyviais vertinimais praėjusių metų duomenimis yra iki 40 milijonų eurų“, – teigia prekybininkų atstovė Rūta Vainienė.
Prekybininkai dėl susidariusios situacijos akmenį meta ir į muitininkų daržą. Esą pastarieji beveik netikrina, kokios gi siuntos pasiekia mūsų šalį. Formaliai kiekvieno siuntinio muitininkai tikrinti ir neprivalom jei mato, kad viduje esančiai prekei ar produktui taikoma lengvata. Kitaip tariant, prekės kaina nesiekia 22 eurų.
„Apmokestinamos tik 3 prekės iš 1000 siuntų. Tai yra labai nedaug. Siuntos būna didesnės vertės ir ten pirmiausia turėtų būti imamasi sprendimų ir, aišku, teisės aktų pakeitimai yra įmanomi“, – pastebi R. Vainienė.
Jei prekė įkainota daugiau nei 22 eurais, tuomet taikomas PVM mokestis, o jei siuntinys dar prabangesnis, kainuojantis virš 150 eurų, pirkėjui tenka susimokėti ir muito mokestį. Taip pat atitinkami mokesčiai priskiriami ir akcizinėms prekėms.
Visgi muitinės atstovai prieštarauja prekybininkams ir tikina, kad patikrina tikrai daugiau siuntų nei tris iš tūkstančio.
„Prekės bus tikrinamos elektroniniu būdu. Per informacines sistemas bus pateikiamos deklaracijos visų siuntų ir bus galima daug efektyviau atsirinkti tas siuntas, kurios eina į rizikos grupes“, – sako Muitų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Dukavičius.
Analitikas Titas Budreika mano, kad PVM lengvatos atsisakymas nieko nepakeis. Kinijos verslininkai, kurių prekių įsigyja net 64 procentai Lietuvos internetinių parduotuvių lankytojų, ne tik gerai išmano europinę tvarką, bet ir nesunkiai galės manipuliuoti skaičiais.
„Pardavėjai vis tiek galės deklaruoti mažą prekės vertę ir jūs mokėsite mokesčius nuo tos deklaruotos vertės. Tarkime, jūs nusipirkote prekę už 100 eurų, bet prekės pardavėjas parašė, kad jos vertė yra tik du eurai. Tad jūs mokėsite nuo 2 eurų. O nuo tokios sumos 21 procentų mokestis yra beveik nieko“, – mano T. Budreika.
Finansų ministras Vilius Šapoka savo ruožtu sako, kad Lietuvos muitų politika yra ir Europos Sąjungos muitų politika, kad sprendimus dėl siuntų ir mokesčių iš trečiųjų šalių reikia priimti kartu.
Tiesa, diskusijos apie tai jau vyksta. Visgi pirmiausia kalbama ne apie menkavertes prekes. Vos prasidėjus koronaviruso protrūkiui, sąjungos narės pasvarstė ar nevertėtų į senąjį žemyną gražinti tokių prekių, kaip medicininės kaukės, kvėpavimo aparatu gamybos.
Tyrimai rodo, jog į Europos Sąjungos narių biudžetus dėl internetinės prekybos iš trečiųjų šalių kasmet nesurenkami apie septyni milijardai eurų.
