Koronaviruso krizei sudavus smūgį Lietuvos ekonomikai, šalies įmonių likvidumo būklė yra geresnė nei per 2008-2009 metų krizę, tačiau išlieka ir rimtų rizikų, sako Lietuvos banko vadovas.  

Vitas Vasiliauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Vitas Vasiliauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos. Visų pirma paminėtina prekybos skola“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Vitas Vasiliauskas. 

Tačiau jis pabrėžė, kad išlieka rizika, jog trūkinėjančios atsiskaitymo grandinės gali įgyti „sniego gniūžtės efektą“. Pasak V. Vasiliausko, dabar rengiama vadinamoji užskaitos tvarka, tačiau ją įgyvendinti nėra paprasta. 

„Todėl rizika, kurią mes matome šiame kanale, yra labiausiai susijusi būtent su tos atsiskaitymų grandinės sutrūkinėjimo galimybe. (...) Jeigu jinai pradės riedėti kaip sniego gniūžtė, tada situacija nebus gera. Todėl mes šiuo metu dirbame ties tuo taip vadinamu užskaitos mechanizmu, kuris teoriškai atrodo gerai, praktiškai jį įgyvendinti dar yra daug problemų ir dar reikia ilgą kelią nueiti“, – sakė V. Vasiliauskas. 

REKLAMA

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių paskolų portfelis siekia apie 4 mlrd. eurų, arba apie 40 proc. viso įmonių paskolų portfelio.

V. Vasiliauskas rėmėsi Statistikos departamento apklausos rezultatais – pagal juos balandį maždaug 13-18 proc. įmonių savo finansinę padėtį vertino kaip pablogėjusią. Pasak jo, gegužės mėnesį skaičiai iš esmės nesikeitė ir tai galima vertinti kaip situacijos stabilizavimąsi. 

„Lyginant su didžiausia mums žinoma krize (...) skirtumai, matome, akivaizdūs. Tai, be abejo, guodžia“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.  

Centrinio banko teigimu, greito reagavimo priemonės ir sukaupti įmonių rezervai padėjo verslui atlaikyti dėl karantino Lietuvoje kilusį likvidumo šoką – su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis balandį padidėjo palyginti nedaug, o gegužės pradžioje nekito. Vis dėlto, krizės padariniai visame pasaulyje mažins Lietuvos įmonių galimybes eksportuoti ir gali kelti riziką jų mokumui ateityje.

„Šiek tiek apie perspektyvą kalbant: jeigu laisvinant karantiną vidaus ekonomika, vartojimas, atsigauna, tai daug klaustukų dėl eksporto, dėl „išorės“ ir mūsų prognozė 2020 metams, kad eksportas trauksis maždaug 14 proc.“, – sakė V. Vasiliauskas. 

Indėlių palūkanos išliks žemos

Lietuvos banko vadovas prognozuoja, kad artimiausiu metu palūkanų normos, įskaitant ir indėlius, išliks palyginti žemos. 

Pasak Vito Vasiliausko, taip leidžia manyti ir Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienį priimtas sprendimas išplėsti specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) (angl. Pandemic emergency purchase programme, PEPP). 

REKLAMA

„Vertinant iš pinigų politikos perspektyvos ir iš tos skatinančios pinigų politikos, ypač iš paskutinių vakar dienos sprendimų dėl specialios koronaviruso programos, tai yra, kad ji buvo praplėsta tiek apimtimi, tiek savo terminais (...), tai vidutiniu laikotarpiu aš tikrai prognozuočiau, kad kažkokių pokyčių visose palūkanų srityse, taip pat ir indėlius, nereikėtų tikėtis“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Vasiliauskas. 

„Ir toliau gyvensime žemų palūkanų aplinkoje“, – pridūrė jis. 

ECB ketvirtadienį nusprendė supirkti papildomai 600 mlrd. eurų vertybinių popierių ir pratęsti programą iki kitų metų vidurio. Iki tol programos apimtis siekė 750 mlrd. eurų. 

Pasiskolintas lėšas reikia investuoti į ekonomikos „raumenis“

Lietuvos Vyriausybė, reaguodama į koronaviruso krizę, ėmėsi fiskalinių priemonių, dėl kurių valstybės skola gali padidėti 9 mlrd. eurų, todėl labai svarbu tinkamai panaudoti ekonomikai skatinti skiriamas lėšas, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Čia labai svarbus yra preciziškumas ir tikslumas. Be abejo, likvidumą ir tam tikrą vartojimą užtikrinti yra svarbu, bet ne ką mažiau svarbu yra panaudoti pinigus konkurencingumui didinti – nukreipti į vidurinę perspektyvą, kad išnaudotume situaciją, susijusią su tam tikru fiskaliniu laisvumu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Anot jo, dėl išaugusio skolinimosi valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis 2021-ųjų pabaigoje gali išaugti iki 52,7 proc. 

REKLAMA

Pasak V. Vasiliausko, Vyriausybės ketinimai dalį ekonomikos skatinimui skirtų lėšų investuoti į infrastruktūrą savaime nėra blogi, nes tai prisideda prie ekonomikos, tačiau ir šiuo atveju būtina galvoti apie vidutinės trukmės perspektyvas.

„Ar tai prisidės prie konkurencingumo didinimo ateityje. Aš manau, kad turint finansines galimybes labai svarbu, kad būtų lėšos investuojamos į tas sritis, kurios kurs pridėtinę vertę, kurios augins ekonomiką vidutiniu laikotarpiu. Todėl visko paleisti į trinkeles ar asfaltą tikrai nereikėtų. Investicijos į viešąjį sektorių yra labai svarbu, visų pirma į protą, žmones, viešąją infrastruktūrą“, – aiškino V. Vasiliauskas.

„Žmogiškojo kapitalo investicijos yra labai svarbios, na ir, žinoma, struktūrinės reformos, apie kurias mes labai dažnai kalbame, bet mažai šioje srityje progresuojame“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas.

Pasak jo, kol kas apie lėšų panaudojimo efektyvumą kalbėti sunku, nes aiškesnis vaizdas bus matyti jau tik jas panaudojus, tačiau valstybės skolos augimo tempas tikrai yra didelis, ypač įvertinus tai, kad Mastrichto kriterijai numato, jog valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP ribos.

„Be abejo, galime išgirsti, kad daugelis valstybių viršija šį rodiklį, bet mes esame atvira ir maža ekonomika. Taip, mes turime tam tikras pagalves dėl skolinimosi dabar ir dėl skolinimosi ateityje, nes esame euro zonos nariai, (...) tačiau aš manau, kad artėjant prie Mastrichto kriterijaus skaičiavimai ir statymai finansų rinkose automatiškai didės. Jeigu finansų rinkos nemato, kad tos pasiskolintos lėšos investuojamos į ekonomikos raumenų auginimą vidutiniu laikotarpiu, kad BVP augtų ir mes galėtume sumažinti santykį tarp skolos ir ekonomikos dydžio, jos pradės bausti palūkanomis“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

REKLAMA

Jis taip pat pabrėžė, kad ir prognozuojamas Lietuvos viešojo sektoriaus deficito augimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

„Todėl panaudojant tuos finansinius išteklius reikia elgtis atsakingai, nes tai yra visos visuomenės pinigai. Grąžinimas tos skolos teks ateities kartoms, todėl man labai keista, kad kalbant apie tokius didelius skaičius, jie niekaip neatsiduria biudžete. Aš dar kartą naudodamasis proga, tikrai primygtinai paraginčiau pradėti diskusijas ir patį procesą dėl 2020 metų biudžeto peržiūrėjimo“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Peržiūrėti 2020 metų biudžetą taip pat ragina ir Valstybės kontrolė, apie tai Seime kalbėjo ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, tačiau tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad tą daryti kol kas nėra būtina.

Lietuvos ekonomikos smukimas šiemet sieks 9,7 proc.

Lietuvos ekonomika gegužės mėnesį tapo viena iš sparčiausiai grįžtančių į normalų ritmą šalių, atsigaunantis gyventojų mobilumas suteikia prielaidų manyti, kad normalizuosis ir didesnė dalis vidaus paklausos, situacija darbo rinkoje taip pat rodo stabilizacijos ženklus, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Ekonominė situacija yra šiek tiek geresnė nei mes prognozavome kovo mėnesį (...) Vienas iš svarbiausių teigiamų elementų, kuris daro įtaką prognozuojant mūsų ekonominę situacija, yra pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas, nepaisant karantino, jis vis dar buvo teigiamas (....) Todėl yra tikimybė, kad metinis rezultatas bus geresnis, nei mes prognozavome kovo mėnesį“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

REKLAMA

LB prognozuoja, kad pagal pagrindinį scenarijų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sumažės 9,7 proc. – 1,7 punkto mažiau nei prognozuota kovo mėnesį. Pagrindinė to priežastis yra mažesnis privataus vartojimo susitraukimas – jis šiemet turėtų sumenkti 12,5 proc., arba 2,7 punkto mažiau nei prognozuota kovą.

Mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas (+2,4 proc.), ne toks didelis, kaip manyta, prekybos (–14 proc.) ir pramonės (–12,5 proc.) nuosmukis balandžio mėnesį, kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai. Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužės mėnesį, o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus vartojimas šiemet augs 2,9 proc., investicijos sumenks 8 proc., eksportas ir importas sumažės atitinkamai 13,8 proc. ir 10,5 procento.

Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 procento.

Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad BVP smuks 7 proc., remiantis prielaida, jog viruso protrūkis pasaulyje suvaldomas gana greitai, o pasaulio ir Lietuvos ekonomika palaipsniui grįžta į vėžes be didelių neigiamų ilgalaikių pasekmių. Anot V. Vasiliausko, šis scenarijus, nors ir optimistinis, nėra smarkiai nutolęs nuo realybės, dėl to jis yra pakankamai artimas baziniam scenarijui. 

Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17 procentų. Daroma prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyksta suvaldyti iki tol, kol nėra išrandamos medicininės priemonės kovai su šiuo virusu. Todėl tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos aktyvumas vis dar prislopintas, o ilgesniu laikotarpiu padaroma didesnė žala ekonomikos potencialui.

REKLAMA

LB prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų kitąmet realusis BVP padidės 8,3 proc., tačiau jis dar neatsvers šių metų ekonomikos susitraukimo.

„Jei tendencijos bus tokios kaip mes prognozuojame, 2022 metais ekonomikos balansas atsikurs“, – sakė V. Vasiliauskas.

Privatus vartojimas kitąmet turėtų augti 8,6 proc., valdžios sektoriaus vartojimas – 0,8 proc., investicijos – 5,4 proc., eksportas ir importas – atitinkamai 14,6 proc. ir 12,6 procento.  

Nedarbo lygis kitąmet turėtų sumažėti iki 8,8 proc., darbo užmokestis augti 2 proc., o infliacija sudaryti 0,9 procento. 

Pasak Lietuvos banko ekonomisto Ernesto Virbicko, 2022 metais infliacija Lietuvoje turėtų padidėti iki 1,7 procento.

„Toks padidėjimas turėtų būti siejamas bent su dviem priežastimis. Viena yra ta, kad ekonomika tuo metu jau vis stipriau atsigaus, gerės padėtis darbo rinkoje, todėl šiek tiek daugiau kils darbo užmokestis ir tai turės įtakos grynajai infliacijai“, – aiškino E. Virbickas.

Jo teigimu, kita priežastis yra susijusi su naftos kainomis. Šiemet ir 2021 metais sumažėjusi naftos kaina vis dar turėtų mažinti energetinių produktų kainas, tačiau 2022 metais tolesnis naftos kainų kritimas nebeprognozuojamas ir ji neturės neigiamos įtakos energetinių produktų kainoms.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Vaistinėje (nuotr. Sauliaus Žiūros)
Privalomų vaistinėms turėti vaistų sąrašas trumpės, žada sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė ir sako, kad tai bus padaryta jau šią savaitę.   ...
Kęstutis Mažeika (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Europos Komisijai (EK) rudenį ketinant pateikti ambicingesnių šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą, Lietuvos ...
Elektra (nuotr. stop kadras)
Ankstų pirmadienio rytą Kuršių nerijoje dėl elektros tinklo remonto dešimčiai valandų išjungiamas elektros tiekimas. Elektros Kuršių nerijoje elektros nebus nuo 6 iki 16 ...
(Sauliaus Žiūros nuotr.)
Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir ...
Vidmantas Janulevičius. Martyno Ambrazo nuotr.
Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tačiau naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas ir verslininkas Vidmantas ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų