REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aiškėja tikrasis atleistųjų iš darbo per karantiną skaičius. Sugretinus su pernai vien per gegužę nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo trečdaliu. Kokia iš tiesų situacija Lietuvoje?

Aiškėja tikrasis atleistųjų iš darbo per karantiną skaičius. Sugretinus su pernai vien per gegužę nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo trečdaliu. Kokia iš tiesų situacija Lietuvoje?

REKLAMA

Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Kokia situacija ryškėja, kas vyko darbo rinkoje Lietuvoje to griežtojo karantino metu? Ką jūs jau matot?

Mes jau turime balandžio mėnesio darbo užmokesčio statistiką, tai yra tas pajamas, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo išmokos ir matom tokį dalyką, kad vidutinės pajamos balandžio mėnesį buvo 1342 eurai – tai yra šiek tiek didesnės negu kovą, kai nuogąstavom, kad balandžio mėnesį pajamos kris, bet kita vertus, analizuodami situaciją mes matome, kad tas nenukritimas yra sąlygotas mokėtų subsidijų.

Ir kitas dalykas, tai yra tai, kad kai kurie darbuotojai, tik tie, kurie augina vaikus ir dabar su vaikais yra namuose, nedirba, tai jie gauna draudžiamųjų pajamų ne iš darbdavio, o iš „Sodros“. Ir tokiu būdu lygindami, kiek darbdaviai skyrė lėšų balandžio mėnesį darbo užmokesčiui ir vasario mėnesį, tai mes matom skirtumą maždaug 14 proc. sumažėjimas. Bet kai įvertiname subsidijas už prastovas, taip pat, kai įvertiname tas ligos išmokas, tai matome, kad tas fondas, kaip mes vadintume, draudžiamųjų pajamų fondu, jis sumažėjo tik 4 procentais. Tai, vadinasi, tą didžiąją sumažėjimo dalį kompensavo valstybės mokamos išmokos.

REKLAMA
REKLAMA

Žiūrim į tuos skaičius, tai vien dėl epideminės situacijos gyventojams išmokėta 81 mln eurų ligos išmokų. Kaip, galim manyt, pasiskirstė tie pinigai – kiek žmonės iš tiesų sirgo, ėmė nedarbingumo pažymėjimus dėl to, kad vaikus reikėjo prižiūrėt, o gal būt net darbdaviai vertė savo darbuotojus imti nedarbingumo pažymėjimus, nes nenorėjo mokėt?

REKLAMA

Na, darbdavių ir darbuotojų santykių mes tikrai negalim komentuoti, bet tie 81 mln. tai yra pinigai, kurie nuo kovo 16 dienos iki dabar, gegužės pabaigos, buvo išmokėti dėl tų atvejų, kai nedarbingumas, liga ar vaiko priežiūra susiję su pandemija, tai yra su karantinu. Kai karantinas baigsis, tai šios išmokos tos, kurios skirtos vaikams prižiūrėti, jos taip pat nebus mokamos.

Tie skaičiai yra įdomūs – nedarbo išmokų suma kovą ir balandį palyginus su tuo pačiu pernai išaugo 13 mln. eurų ar galima manyt, koks nedarbingumas?

Dabar sakykim, taip, galima šnekėt apie uždelstą nedarbo problemą ar apslėptą nedarbą, nes, manyčiau, kad dalis tų žmonių, kurie dabar turi nedarbingumą dėl ligos ar vaikų priežiūros ko gero susidurs su ta situacija, kai baigsis šios išmokos jiems reikės registruotis jau bedarbiais. Ir kalbant apie tai, kaip mes prognozavome ir kaip mūsų prognozes pakeitė dabartinė situacija, tai visgi mes matome, kad didesnę įtaką kol kas daro būtent ligos išmokos, bet, kita vertus, manyčiau, kad ekonominis poveikis jis tęsis ilgiau negu pats karantinas.

REKLAMA
REKLAMA

Nedarbo išmokų didėjimo mes laukiame ateityje. Ir labai svarbu mums tikėtis, kad ekonomika greičiau atsigaus, nes, kita vertus, „Sodrai“ įtaką karantinas daro per dvi puses – viena pusė, kaip jau minėjau, išaugusios išlaidos, bet kita pusė yra ta, kad kai nebėra arba sumažėja dirbančių žmonių skaičius, žmonių, kuriems mokamas atlyginimas ir už juos mokama socialinio draudimo įmokos, tai mažėja ir Sodros įplaukos. Kurios yra paskui išmokamos, kaip socialinės išmokos.

Nes irgi kalbant apie tas nedarbo draudimo išmokas skaičiai yra tokie, kad kovo mėnesį palyginus su pernai kovo mėnesiu, tai padidėjo 8,4 proc., balandį 18, o gegužės mėnesį jau 31 proc. Atrodytų kaip tik – kovas buvo tas baisiausias mėnuo, gegužę lyg jau turėtų atsitiesti, o dabar dar padidėja?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu apskritai kalbėtume, kiek yra nedarbo išmokų, kiek skiriame pinigų, jeigu milijonais eurų skaičiuoti tai tas skaičius didėja pakankamai nesparčiai. Bet kadangi lyginam mėnesį su mėnesiu ir kai praeitais metais mes stebėjome kai balandį nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo mažesnis negu kovą, gegužę mažesnis negu balandį, tai tas atotrūkis lyginant jis ką dabar stebime, tai auga.

Tai žiūrim situaciją – dirbančių žmonių mažėja. Daugiau žmonių liko be darbo. Vadinasi, jūs gaunat mažiau mokesčių, vadinasi, galėsit mažiau mokėt. Tai kokia „Sodros“ ateitis artimiausiu metu?

Norėčiau nuraminti žmones, kurie baiminasi, kad jeigu „Sodra“ nesurinks pajamų, neturės iš ko mokėti išmokų dėl to, kad viena vertus, mes turime sukauptą rezervą per pastaruosius pora ekonominio augimo metų. Ir šiuo metu jį jau pradėjome naudoti, nes įmokų surenkama mažiau negu reikia. Bet, kita vertus, yra numatyta galimybė įstatyme, net ne galimybė, o būtina sąlyga, kad jeigu „Sodra“ nesurenka tiek įmokų, kiek reikia mokėti einamąjį mėnesį išmokų, tai tokiu atveju pinigai skiriami iš valstybės biudžeto.

REKLAMA

Žmonės, ypač tie, kurie yra darbingo amžiaus ir jie neturi kitos galimybės jiems sunku dabar susirasti darbą, kita vertus, kai mes kalbam apie pensijų gavėjus, tai kadangi tai jų dažnai vienintelės pajamos, tai apie kažkokį pensijų mažinimą net kalbėti nereikėtų.

Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų