Norvegija – galimybių šalis inovatyviai Lietuvos verslo plėtrai

Žaliosios ekonomikos valstybė Norvegija atranda Lietuvą kaip strateginę partnerę vystant tvarų ir konkurencingą verslą. Auga dvišalės prekybos apimtys, stambios Norvegijos įmonės investuoja Lietuvoje, o šią vasarą Lietuvos verslai galės teikti paraiškas į investicinę programą „Norway Grants“, kuri suteiks platformą dvišalei partnerystei žaliųjų inovacijų kūrimo srityje. Visgi, pasak komercijos atašė Norvegijos Karalystėje Dariaus Budrio, Lietuvos verslams reikia daugiau proaktyvumo ir matomumo, kad efektyviai išnaudotume bendradarbiavimo potencialą. 

Norvegija

Norvegija yra viena stipriausių Europos ekonomikų, išsiskirianti lyderyste žaliųjų inovacijų ir tvaraus verslo srityje. Lietuvos ekonominiai ryšiai su šia Skandinavijos valstybe sparčiai auga ir plečiasi. Lietuvoje veikia virš 300 Norvegijos kapitalo įmonių, ji užima 9 vietą investuotojų į Lietuvą sąraše su investicijomis į mūsų šalį, kurios siekia 580,4 mln. eurų. Per pastarąjį  dešimtmetį beveik tris kartus išaugo Lietuvos prekių eksportas į Norvegiją – vien per 2019 metus Lietuva eksportavo prekių už 816,4 mln. EUR., daugiausia tai buvo baldai ir statybinės medžiagos. 

REKLAMA

Vis dėlto tradicinė dvišalio bendradarbiavimo samprata keičiasi. Šiuo metu viena iš perspektyviausių Lietuvos-Norvegijos strateginio bendradarbiavimo sričių yra žaliųjų inovacijų plėtra. Lietuvoje 2009-2014 metais sėkmingai įgyvendinta Norvegijos vyriausybės finansuojama „Norway Grants“ programa, kurios metu trylika Lietuvos įmonių, kartu su  partneriais iš Norvegijos, kūrė inovatyvias ir aplinkai palankias technologijas bei IT sprendimus. Šią vasarą verslai galės teikti paraiškas dalyvauti „Norway Grants“  investicinėje priemonėje „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ bei gauti finansavimą savo žaliųjų inovacijų projektams.  

Lietuvos-Norvegijos partnerystėje – naujos galimybės

Pasak Lietuvos komercijos atašė Norvegijos Karalystėje Dariaus Budrio, Lietuva domina Norvegiją kaip santykinai mažesnių kaštų, tačiau aukštos kokybės pramoninis centras. Į mūsų šalį vis daugiau investuoja stambios Norvegijos įmonės, tokios kaip „Boen“, „Kitron“, „Jutron“. Tai sudaro prielaidas bendradarbiavimo kursą kreipti į didesnės pridėtinės vertės ekonomikos plėtojimą. 

„Istoriškai susiklostė taip, kad Norvegija Lietuvos įmonėms yra patraukli rinka baldų ir statybinių medžiagų eksportui. Susitelkimą į šiuos segmentus galėjo lemti keli faktoriai: aukštas patekimo į Norvegijos rinką slenkstis, kurį lemia rinkos dydis ir didelė konkurencija, o taip pat – išeivių iš Lietuvos koncentracija į statybos sektorių, kuriame dirba apie 10,5 tūkst. mūsų tautiečių. 

Remiantis Norvegijos statistikos departamento duomenimis, parduodame Norvegijai apie 20 proc. jų importuojamų baldų ir statybinių medžiagų poreikio. Tačiau esame stiprūs ir tokiose srityse, kaip inžinerinė pramonė, kuriame pažangius IT sprendimus. Nors šių sektorių pardavimai į Norvegijos rinką kol kas yra kuklūs, jie itin perspektyvūs, todėl aktyviai dirbama, kad Norvegijos verslo atstovai labiau susipažintų su Lietuvos verslo kuriama produkcija inžinerinės pramonės ir IT sektoriuose,“ – sako D. Budrys.

REKLAMA

Kodėl Lietuvos verslams verta galvoti apie Norvegiją?

Pasak D. Budrio, Norvegija yra stabili, moki ir kokybę vertinanti rinka. 

„Stabilumas, ypač „COVID-19” viruso lemto ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, yra labai svarbus veiksnys. 2019 m. globalus atsparumo indeksas rodo, kurios valstybės yra geriausiai pasirengusios išgyventi ekonominę krizę – Norvegija šiame indekse yra pirmoje vietoje, o visos Skandinavijos šalys yra pirmame dešimtuke (Lietuvai tenka 34 vieta). Taigi, Norvegija turėtų sparčiau įveikti galimą ekonominę krizę nei kitos valstybės, o jos verslo sektorius – išlaikyti likvidumą,“ – sako komercijos atašė. 

Vertinant tai, kad Norvegijos rinkoje vartotojams kokybės kriterijus dažnai nusveria kainos kriterijų, Norvegijoje daugiausia potencialo turi tos Lietuvos įmonės, kurios orientuojasi į kokybiškus, aukštesnės pridėtinės vertės produktus. 

Neatsiejamas nuo kokybės sampratos Norvegijoje yra tvarumo dėmuo, todėl dvišalė partnerystė su šia valstybe reiškia, kad užsienio įmonės turi atitinti aukštus socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos standartus. Kartu, dirbant su šia rinka, iš pačių norvegų galima perimti daug „žaliojo“ verslo gerųjų praktikų, kurios padės transformuoti Lietuvos ekonomiką iš linijinės į žiedinę.

Ko reikia, kad Lietuvos verslas sėkmingai įeitų į Norvegijos rinką?

„Lietuvos įmonės yra pajėgios kurti ir kuria produktus ir sprendimus, kurie yra pakankamai inovatyvūs, kad galėtų atrasti savo pirkėją Norvegijos rinkoje. Tačiau dar ne visuomet sugebame save deramai pristatyti, ką, pavyzdžiui, puikiai daro Estijos įmonės,“ – pastebi D. Budrys.

REKLAMA

Egzistuoja nemažai įrankių, kuriais gali aktyviai naudotis Lietuvos verslai, norintys  dirbti su Norvegijos rinka. 

„Lietuvos respublikos ambasada Norvegijoje turi prieigą prie duomenų bazės, kurios pagalba galime suformuoti detalų potencialių pirkėjų ir partnerių sąrašą. Tai sutaupo daug brangaus laiko, kuris gaištamas ieškant galimų partnerių. Norvegai konservatyvi visuomenė, tačiau COVID-19 ir juos verčia labiau atsiverti pasauliui. Taip pat Norvegijos – Lietuvos bei Lietuvos – Norvegijos prekybos rūmai turi reikalingą „know how“ ir ryšius, kurie gali padėti patekti į vietos rinką.

Diasporos vaidmuo gali būti itin svarbus, stengiantis sustiprinti partnerystę ne tik ieškant partnerių statybos sektoriuose, bet ir tokiose srityse, kaip gyvybės mokslai. Osle gyvena gana gausi lietuvių mokslininkų bendruomenė,“ – pasakoja D. Budrys.

Puiki priemonė partnerystėms inovacijų srityje užmegzti – virtuali platforma „The Explorer“. Šioje svetainėje registruojasi inovacijas kuriančios Norvegijos įmonės, su kuriomis, šio įrankio pagalba, investuotojai ir potencialūs partneriai gali susisiekti tiesiogiai. 

Verslams, kurie nori būti pastebėti, svarbu dalyvauti Norvegijos verslo mugėse. MITA kartu su Norvegijos inovacijų agentūra „Innovation Norway“ organizuoja kontaktų muges, kuriose gali dalyvauti Lietuvos verslai, vykdantys veiklą inovacijų srityje ir ieškantys partnerių jų vystymui arba potencialių pirkėjų. 

Taip pat, priklausomai nuo verslo srities, svarbu dalyvauti konferencijose, pagrindiniuose Norvegijos verslo renginiuose. 

REKLAMA

„Pavyzdžiui, IT sektoriui, tiek susipažįstant su Norvegijos IT rinka, tiek užmezgant naujus kontaktus, svarbu sudalyvauti viename didesnių Skandinavijos IT sektoriaus renginių – „Oslo inovacijų savaitėje“, kuri paprastai organizuojama kartą per metus rugsėjo mėnesį,“ – pataria D. Budrys.

Dvišalės partnerystės prielaidos bei įrankiai egzistuoja ir plečiasi. Užduotis Lietuvos verslams – aktyviai tuo naudotis ir didinti savo matomumą Norvegijos rinkoje.

.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų