REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų yra susiję su partijomis, o daugiausiai „savų“ valstybiniame sektoriuje turi ar turėjo socialdemokratai, liberalai, valstiečiai ir darbiečiai. Naujausias tyrimas rodo, kad tik prabėgus rinkimams, partijos skuba ištikimus sau žmones „įtaisyti“ į šiltas vadovų kėdes.

Trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų yra susiję su partijomis, o daugiausiai „savų“ valstybiniame sektoriuje turi ar turėjo socialdemokratai, liberalai, valstiečiai ir darbiečiai. Naujausias tyrimas rodo, kad tik prabėgus rinkimams, partijos skuba ištikimus sau žmones „įtaisyti“ į šiltas vadovų kėdes.

REKLAMA

Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos analizės. Duomenys rodo, kad 4 iš 10 savivaldybių ir 1 iš 10 valstybės valdomų įmonių vadovų pernai buvo susiję su politinėmis partijomis. Iš viso bent 3 iš 10 vadovų yra susiję su partijomis arba susivienijimais, dalyvavo rinkimuose su kuria nors politine jėga. 2017 m. 4 iš 10 vadovų turėjo tokių ryšių.

Daugiausiai vadovų valstybės ir savivaldybės įmonėse nuo nepriklausomybės atgavimo turi socialdemokratai. Jie per visą nepriklausomybės laikotarpį į valstybinio sektoriaus vadovų vietas „įtaisė“ 63 su partija susijusius asmenis.

REKLAMA
REKLAMA

Nepėsčios šioje srityje ir jau iš politinio žemėlapio dingusios liberalų partijos. Nuo 1990 m. 24 buvę ar dabartiniai valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių vadovai susiję su Liberalų ir centro sąjunga, 22 su Lietuvos liberalų sąjunga.

REKLAMA

Pernai daugiausiai „savų“ turėjo socialdemokratai, 18 įmonių vadovai buvo susiję su jais. Po 7 „savus“ turi valstiečiai, konservatoriai, 6 vadovai susiję su Darbo partija. 

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigė, kad savivaldybių valdomos įmonės iš principo turi skirti daugiau dėmesio skaidrumui. Jo nuomone, svarbu, kad kiekviena iš jų skelbtų informaciją apie savo vadovus, valdybų bei stebėtojų tarybų narius.

„Tinkama interesų konfliktų stebėsena ir pranešėjų apsauga yra daugelio valstybės ir savivaldybės įmonių silpnosios vietos. Beje, Europos Sąjungos kontekste vis prasčiau atrodome pagal informacijos apie valstybės, savivaldybių ir kitų įmonių prieinamumą. Būtent todėl norėčiau, kad mūsų „Registrų centras“ atvertų duomenis apie vadinamuosius galutinius naudos gavėjus,“ – teigė S. Muravjovas.

REKLAMA
REKLAMA

Vadovų kaita akivaizdžiai matoma prabėgus rinkimams. 2019 m. vyko treji rinkimai, tais pačiais metais vadovai keitėsi kas trečioje didžiausioje savivaldybės įmonėje ir kas penktoje valstybės valdomoje įmonėje.

Po savivaldos rinkimų pasikeitė 25 didžiausių savivaldybės įmonių vadovai, keturiose įmonėse net po du kartus.

Tačiau daugiausiai vadovų pasikeitė po pirmųjų tiesioginių merų rinkimų 2015 metais. Nuo 2015 m. iki 2019 m. 59 iš 100 stambiausių savivaldybių įmonių pasikeitė net 107 vadovai. Po 2011 m. rinkimų keitėsi 55 vadovai 31 įmonėje, po 2007 m. rinkimų – 40 vadovų 38 savivaldybės valdomose įmonėse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

TILS tyrimas parodė, kad sumažėjo kelis dešimtmečius pareigas einančių vadovų skaičius. Lyginant su 2017 m., pernai šešiskart (nuo 37 iki 6) sumažėjo vadovų, einančių šias pareigas daugiau negu 20 metų.

TILS analizė atlikta įvertinus duomenis iš 100 didžiausių šalies savivaldybių ir valstybių įmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų