REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip gyvensime brisdami iš ekonominio nuosmukio? Dalis prognozių įspėja, kad turėsime tenkintis baziniais ekonominiais poreikiais, atsisakyti skrydžių ir kitų dalykų, kurie iki koronaviruso mums buvo įprasti ir neatrodė kaip prabanga. 

Kaip gyvensime brisdami iš ekonominio nuosmukio? Dalis prognozių įspėja, kad turėsime tenkintis baziniais ekonominiais poreikiais, atsisakyti skrydžių ir kitų dalykų, kurie iki koronaviruso mums buvo įprasti ir neatrodė kaip prabanga. 

REKLAMA

Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir ekonomistas profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sako, kad paramos pinigai jau beveik be trukdžių pasiekia verslą, mikroįmonės jau gauna prašomą paramą per dvi – tris dienas, per 90 proc. jų jau gavo šitos paramos. Ar jūs matote tokį patį šviesų vaizdą, ar kitokį?

Aš matau jau šiek tiek pavojų į perlenkimo pusę, kadangi Vyriausybei puikiai sekasi skolintis, ačiū Centriniam bankam, kurie po to superka tą skolą. Tai žiūriu, biudžeto deficitas projektuojamas didžiausias Europoje, jau Seime pilna apetitų, kas ką dar pasiūlys, kokių dovanėlių. Prezidentūra atsako tuo pačiu, nes jie irgi jaučia pareigą kažkam padėti. Nesvarbu, ar tie žmonės jau taip smarkiai nusipelno paramos, kaip, pavyzdžiui, dirbantieji, kuriems žada mokesčius sumažint, ar pensininkai, kurie prieš rinkimus gaus vienkartinę dovanėlę žaliu kaspinu perrištą.

REKLAMA
REKLAMA

Bet gaivinti reikia tuos verslus, kurie buvo uždaryti dėl karantino, padėti tiems žmonėms, kurie dirbo tose įmonėse. Tai tam ir skolinamasi. Ar jūs manot, kad perlenkta lazda ir juos remiant?

REKLAMA

Gaivinti galima įvairiais būdais. Vienas efektyviausių, kurį aš pats siūlau – tiesiog vartojimo vaučeriai su fiksuota galiojimo pabaiga nukreipti į taškinius sektorius, kurie patyrė didžiausią žalą. Čia nėra kažkoks naujas žmonijos išradimas, jį galima organizuoti nesunkiai elektroninių pinigų pagalba tiems žmonėms išsiunčiant tuos pinigus.

Na, pavyzdžiui, koks nors viešojo maitinimo sektorius, kavinės ir panašiai, kurios tikrai smarkiai nukentėjo, smarkiausiai. Jie gautų didžiąją dalį tos paramos, nes kai žmonėms siunčiami pinigai, tie pinigai neaišku, ar jie nebus sutaupyti, išleisti importui ar nebus išleisti sektoriams, kurie galbūt ir taip nepatyrė jokio nuosmukio. Tai kalba apie tai, kad skirtingos priemonės turi skirtingus kaštus ir naudą. Bet politikai jau įsižaidę dovanų karalių ir nebėra kada, nei noro jie neturi svarstyt šituos alternatyvius variantus.

REKLAMA
REKLAMA

Premjeras aiškina, kad negalima buvo išvengti tam tikros lygiavos skirstant paramą – negalima buvo skirstyti pensininkų tų, kurių pensija didesnė ar mažesnė – visiems lygiai tie 200 eurų, negalima buvo skirstyti pagal individualią veiklą dirbančių žmonių – visiems lygiai 257, nors jis galėjo deklaruot ir mažiau. Jūs sutinkat su šia lygiava?

Matot, šita valdžia jau tiek melavus šitais klausimais, kad sunku ja tikėti. Mes girdėjom milijardai, milijonai prieš prezidento rinkimus čia buvo toks brangus rinkiminis šūkis iš viešųjų pinigų. Tai dabar tikėti Socialinės apsaugos ministru, kad čia reikia kažkokį beprotiško programavimo, trunkančio kelis mėnesius, kad pridėt prie esamos pensijos paprastą skaičių 200 – kažkaip būtų gerai turėt įrodymus, kokio velnio ten programavimas vyks, kas ten per projektas. Nes yra kitų alternatyvių būdų tuos pinigus pasiųst visiems paprasčiau, greičiau. Tos visos retorikos, jos yra diskutuotinos – norima paaiškint, pateisint tai, kas daroma, bet būdai pasirinkti tokie įtartini.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pone Kuodi, šita Vyriausybė į jūsų minėtas rekomendacijas neįsiklauso, kaip suprantu?

Ne tik šita – buvo krūvos kitų. Tai čia sena problema, kuri ne tik šiai valdžiai galioja, kad pasiūlymas turi išeit iš teisingo žmogaus. Pažiūrėkit, prezidento pasiūlymams lyg ir priešinamasi, nes ranka, iš kurios les rinkėjai, yra nebe ta. Viskas idealiausiu atveju turi eit iš valstiečių partijos, perrišta kaspinuku. Palydint pono Ramūno Karbauskio laiškais, va tada tai yra tikrai teisinga parama kabutėse. Bet juk puikiai suprantam, kad tai – elementarioji korupcija.

Dabar labai daug diskusijų, ar Švedija pasirinko teisingą kelią, štai vieši asmenys iš šios studijos kalbintas verslininkas Arvydas Avulis sakė, kad Švedija eina teisingu keliu ir kai kurie skaičiai rodo pagal mirštamumą Švedija tikrai nėra tarp pirmaujančių milijonui gyventojų – Belgija su karantinu aukščiau, Švedija be karantino gerokai žemiau. Jūs nesutinkate su Švedijos keliu. Kodėl?

REKLAMA

Mes galim susirast tašką Marse, kur yra tikrai blogiau negu Švedijoj. Skaičiai rodo štai ką. Rasim dar netvarkingų šalių, kur nutukimas ir panašiai. Bet tai yra faktoriai, kurie tiesiogiai daro įtaką mirštamumui. Bet žiūrint į aplinkines šalis, į kitas Skandinavijos šalis – Estijos mirštamumas yra badantis akis. Kas dėl ekonomikos, tai buvau įdėjęs į socialinius tinklus skaičius, kuo skiriasi vartojimo kritimas Danijoj nuo Švedijos. Danijoj karantinas buvo, Švedijoj – ne. Statistinės paklaidos ribose. Todėl kad ne karantinai skandina ekonomiką. Skandina ekonomikas virusas.

Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų