Daugelis euro zonos valstybių jau pasinėrė į gilią recesiją, tačiau šį kartą Baltijos šalys nebus labiausiai nukentėjusios šalys. Lietuvai pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, nors ūkis smuks daugiau nei prognozuota.

(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, trečiadienį pristatęs naujausią banko parengtą ekonomikos apžvalgą. Anot jo, tam tikri Lietuvos ūkio atsigavimo požymiai matomi jau dabar, o jis įsibėgės antrąjį šių metų pusmetį. Tačiau daug kas priklausys ir nuo įgyvendinamų paramos priemonių verslui ir gyventojams.

Vis dėlto visiškai atsigauti po krizės gali prireikti bent poros metų. Tikėtina, kad daugelis svarbiausių ekonominių rodiklių pasieks ikikoroninį lygį tik 2022 m.

Pasiruošimas daug geresnis

Prognozuojama, kad Baltijos šalių ekonomikos nesmuks taip, kaip Pietų Europos šalys − švelnėjant karantino priemonėms jose jau stebimas vidaus paklausos atsigavimas.

„Virusas Baltijos šalis palietė mažiau, išlikome pandemijos paraštėse. Narystė euro zonoje taip pat užtikrina palankias skolinimosi galimybes, o mažos valstybių skolos suteikia didesnių galimybių vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Stabili finansų sistema, aukšti bankų kapitalo pakankamumo rodikliai, paskolų garantijos leidžia tikėtis, kad kreditavimo srautas neišseks. Galiausiai, mažesnė priklausomybė nuo atvykstamojo turizmo bei eksporto struktūra taip pat leidžia tikėtis mažesnio smūgio“, − vardina N. Mačiulis.

REKLAMA

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos šalys krizę pasitiko neperkaitusios ir subalansuotos – nėra užsienio prekybos deficito, NT burbulo, įmonės ir gyventojai neturi perteklinių finansinių įsipareigojimų.

„Gyventojai jaučiasi Baltijos šalyse geriau nei daugelyje pietų Europos valstybių. Jų lūkesčiai balandžio mėnesį kiek suprastėjo, tačiau yra buvę ir gerokai blogiau – pvz., 2008–2009 m. krizės metu”, – komentavo ekonomistas.

Nerijus Mačiulis (Fotodiena/Justinas Auškelis)

Nerijus Mačiulis (Fotodiena/Justinas Auškelis)

N. Mačiulio teigimu, Lietuvos gyventojai gana neigiamai vertina šalies ekonomikos perspektyvas. Bet savo asmenines finansines perspektyvas ir planus išleisti pinigų stambiems pirkiniams vertina gana optimistiškai.

Ekonomistas pabrėžė, kad palyginti su ankstesne krize, šią pasitikome tikrai gerai pasiruošę.

Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto rinką, jis prognozavo, kad būsto pardavimo kaina gali sumažėti apie 10 proc. Bent jau taip galima spręsti pagal NT skelbimuose nurodomas parduodamų objektų kainas.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad gyventojų atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis šiuo metu yra vos 5 proc. mažesni nei prieš metus. Tačiau grynaisiais pinigais atsiskaitymai krito gerokai daugiau − iš bankomatų lietuviai išsigrynina 25 proc. mažiau pinigų.

Jau dabar dėl karantino sukeltų padarinių bedarbių skaičius padidėjęs per 33 tūkst. žmonių. Šis skaičius dar gali kilti, tačiau bendras nedarbo lygis neturėtų viršyti 12 proc. (dabar − 11,5 proc.). Tuo metu prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė ir 17 proc. 

REKLAMA

Nors dugnas pasiektas, papildomos paramos dar reikės

Banko ekonomistai, stebėdami elektros vartojimą, atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, kreditavimo srautus bei registruojamus bedarbius, skaičiuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP traukiasi maždaug dešimtadaliu.

„Įvertinę sudėtingą situaciją eksporto rinkose bei galimą lėtesnį atsigavimą, šių metų Lietuvos BVP pokyčio prognozę mažiname nuo -5,0 proc. iki -6,5 procento, tačiau tai turėtų būti mažiausias nuosmukis tarp Baltijos šalių“, − sako N. Mačiulis ir priduria, kad kitais metais tikėtinas gana spartus ūkio atsigavimas.

Vis tik, atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis rodo, kad švelnėjant karantinui gyventojų vartojimas atsigauna, o šios teigiamos tendencijos turėtų sustiprėti jau antrąjį šių metų pusmetį. Ekonomistų nuomone, nedarbo lygis Lietuvoje jau yra arti piko, tačiau įspėja, kad be papildomų priemonių bedarbių gretos gali dar labiau išaugti. 

„Didžioji naujų bedarbių dalis atėjo iš turizmo, apgyvendinimo, maitinimo bei prekybos sektorių. Čia blogiausia jau turbūt praeityje ir matoma stabilizacija, tačiau užimtumo augimo tikėtis kol kas anksti. Be to, iki metų galo su iššūkiais susidurs ir daugelis eksportuojančių pramonės įmonių, todėl galima ir nauja darbą prarandančių asmenų banga“, − teigia N. Mačiulis.  

Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet turėtų trauktis beveik dešimtadaliu, bet neatmetama ir blogesnio scenarijaus galimybė. Nors šių metų biudžeto deficitas turėtų siekti apie 7,5 proc. BVP, „Swedbank“ ekonomistai to nedramatizuoja, ir mano, kad tai yra siekiamybė.

REKLAMA

Pasak banko vyriausiojo ekonomisto, be anticiklinės fiskalinės politikos – didesnių valdžios sektoriaus išlaidų ir mažesnių mokesčių – ekonomikos nuosmukis ir nedarbo lygis būtų gerokai didesni. Skolinantis už artimas nuliui palūkanas, skolos aptarnavimo išlaidos galvos skausmo ateityje nesukels. 

„Visgi šiuo metu reikia galvoti ne tik apie mokestines bei kitas priemones, leidžiančias užkirsti kelią tolimesniam nedarbo didėjimui, bet jau ir apie tai, kaip mes galime paskatinti vidaus ir užsienio investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą“, − sako N. Mačiulis.

Kinija jau atsigauna, euro zonoje – rekordinis nuosmukis

„Kinijos ekonomika, pirmąjį šių metų ketvirtį fiksavusi istorinį BVP kritimą, pamažu grįžta į normalias vėžias, ir šiemet jos ekonomika turėtų susitraukti 1,5 procento – mažiausiai tarp didžiųjų pasaulio valstybių“, − prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak ekonomisto, Kinijos pramonė jau pradėjo augti, tačiau jos perspektyvos priklausys ir nuo paklausos likusiame pasaulyje, kuri bent iki antro pusmečio neatsigaus. Neramina ir tai, jog JAV ir Kinijos santykiai yra itin įtempti. Todėl labai tikėtinas prekybos karo eskalavimas, kuris slopins pasaulinės prekybos ir viso pasaulio ekonomikos atsigavimą.

„Nors jau matomi pirmieji ekonomikos stabilizacijos ir atsigavimo ženklai, neapibrėžtumas išlieka labai didelis. Ekonominio nuosmukio gylis ir atsigavimo greitis skirtingose šalyse labai skirsis ir priklausys nuo kelių veiksnių – kaip greitai ir kokiomis priemonėmis pavyko suvaldyti viruso plitimą, kokios ekonominės paramos priemonės buvo ir bus taikomos, bei kokia yra ekonomikos struktūra. Galiausiai, virusui atsitraukiant apie save primins kitos rizikos – geopolitinės įtampos, protekcionizmas ir populizmas “, − komentuoja N. Mačiulis. 

Prognozuojama, kad viso pasaulio ekonomika susitrauks 3,8 proc., euro zonos BVP prognozė sumažinta iki -6,9 proc. Daugiausiai ekonomika turėtų susitraukti tose valstybėse, kurios krizę pasitiko nepasiruošusios, labiausiai nukentėjo nuo pandemijos ir turi ribotus išteklius kovai su jos pasekmėmis. Italijos BVP prognozuojamas net 9 proc. susitraukimas.

G
2020-05-13 10:14:23
Mačiuly,tu didysis eksperte ir vel pievas pjauni,jau nukvakai išvis
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
xxL 2020-05-13 11:06:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Tas "ekspertas" Mačiulis jau seniai pasiekęs dugną. Jis gal vartoja narkotikus kad tokias nesąmones kalba?   ATSAKYTI
snoras 2020-05-13 10:54:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kada siti bankininkai baigs filosofuot? Bus s.... ir net labai didelis.   ATSAKYTI
G 2020-05-13 10:14:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Mačiuly,tu didysis eksperte ir vel pievas pjauni,jau nukvakai išvis   ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Gitanas Nausėda  (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Lobistinės veiklos įstatymas turi būti keičiamas, nes, remiantis dabartiniu reglamentavimu, sunku pasakyti, kas laikytina legalia, o kas – nebelegalia veikla, sako prezidentas ...
Aidas Budrys (nuotr. LBA)
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) valdyba, reaguodama į asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui pareikštus įtarimus, jo apribotas galimybes atlikti LBA veiklai užtikrinti ...
Vitas Vasiliauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Seimui patvirtinus dvejus metus trukusio buvusios ekonominės krizės tyrimo išvadas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas palankiai vertina faktą, kad tyrimas baigėsi, ...
Rasa Ališauskienė (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
Naujausios apklausos rodo, kad žmonių pasitikėjimo lyderio karūna neatitenka nei prezidentui Nausėdai, nei premjerui Skverneliui. Maža to, dauguma apklaustųjų norėtų, kad ...
(nuotr. BFL)
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko atlyginimą sumažinti užsimojusiems Seimo nariams teks nusivilti. Europos centrinis bankas (ECB) nurodė, kad LB ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų