„Tai trumpalaikės priemonės, kuriomis sprendžiami šių metų iššūkiai ir neprisiimami ilgalaikiai užimtumo ir socialinės apsaugos įsipareigojimai, dėl kurių bus atskirai sprendžiama vasarą ar rudenį formuojant kitų metų valstybės biudžetą, kai paaiškės ateities ekonominiai scenarijai“, – antradienį Seime sakė ministras.
Seimas apie pietus balsuos, ar priimti svarstyti Vyriausybės teikiamus naujus siūlymus dėl paramos darbuotojams ir darbdaviams.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro, kol kas šios priemonės skirtos iškritusiems iš darbo rinkos užtikrinti adekvačias pajamas ir pagalbą, kad nebūtų, jo žodžiais, socialiai destruktyvių pasekmių.
L. Kukuraičio teigimu, be valstybės paramos „galime sulaukti juodžiausių prognozuojamų scenarijų“ – trigubai išaugusio nedarbo ir šešis kartus – socialinių pašalpų gavėjų.
Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas priekaištavo, kad daugelis žadamų išmokų siejamos su minimalia mėnesio alga (MMA).
„Kodėl nesiejate su vidutiniu darbo užmokesčiu?“ – klausė parlamentaras.
Pasak jo, tai gali paskatinti darbdavius keisti darbo sutartis ir mažinti atlyginimus, o kai kuriuos darbuotojus – prašyti nedarbo išmokos, kuri gali būti didesnė nei valstybės subsidija.
Vyriausybė Užimtumo įstatymo pataisomis siūlo, kad pirmus du mėnesius valstybė padengtų prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokesčio dalį, neviršijančią MMA – ji dabar siekia 437 eurus į rankas. Vėlesnius du mėnesius subsidija siektų 50 proc., o paskutinius du mėnesius – 30 proc.
Tokias subsidijas siūloma mokėti šešis mėnesius po karantino.
Jeigu įmonė būtų įtraukta į potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galėtų pasinaudoti 90-30 proc. subsidija darbuotojų algoms – jos viršutinė riba pirmus keturis mėnesius siektų iki 1214 eurų (iki mokesčių), kitus du „lubos“ kris iki 303,5 euro.
Jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezonines sutartis, subsidija sieks 90-50 proc., bus mokama keturis mėnesius ir negalės viršyti 303,5 euro (0,5 MMA).
Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais jos skiriamos už 10 darbuotojų, kai iš viso jų yra iki 20, arba už pusę darbuotojų, kai jų yra daugiau nei 20.
Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.
Pataisomis be kita ko numatomos paskatos žmonėms, iškritusiems iš darbo rinkos, persikvalifikuoti, steigti papildomas darbo vietas dirbantiems pagal individualią veiklą.
Dukart didinamos lėšos profesiniam mokymuisi, keičiamas pameistrystės rėmimas, numatant didesnę darbo užmokesčio kompensaciją. Pavyzdžiui, įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės sutartį, bus skirta 70 proc. (vietoje 40 proc. dabar) darbo užmokesčio kompensacija, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (vietoje 1 MMA dabar ) arba 910,5 euro (iki mokesčių). Tam bus skirta daugiau kaip 10 mln. eurų.
Taip pat numatoma skirti darbo paieškos išmoką – negaunantiems nedarbo išmokos ji siektų 200 eurų arba 33 proc. MMA, o gaunantiems – 42 eurus arba 7 proc. MMA. Tokią išmoką numatoma mokėti pusę metų ir prognozuojama, kad darbo netekusių žmonių gali būti apie 200 tūkst. Paramai jiems būtų skirta apie 265 mln. eurų.
Seimas pakeitimus ketina priimti šį ketvirtadienį.
