REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) duomenimis, vien sostinės regione vienas gyventojas pernai išmetė apie 74 kg maisto. Visoje Lietuvoje per metus išmetama net 581 tūkst. tonų maisto atliekų, o ES mastu šis kiekis siekia šokiruojančius 88 mln. tonų. Pasaulio ekonomikai patiriant sunkumus dėl „COVID-19“ pandemijos, specialistai pabrėžia, kad švaistymo problemą būtina spręsti, o pagalbą gali suteikti išmanios technologijos. 

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) duomenimis, vien sostinės regione vienas gyventojas pernai išmetė apie 74 kg maisto. Visoje Lietuvoje per metus išmetama net 581 tūkst. tonų maisto atliekų, o ES mastu šis kiekis siekia šokiruojančius 88 mln. tonų. Pasaulio ekonomikai patiriant sunkumus dėl „COVID-19“ pandemijos, specialistai pabrėžia, kad švaistymo problemą būtina spręsti, o pagalbą gali suteikti išmanios technologijos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maisto švaistymas nėra nauja problema – diskusijos apie neigiamus vartotojiškumo padarinius aplinkai ir visuomenei vyksta ne vienerius metus, tačiau dabartiniame kontekste problema įgyja naują reikšmę. 

REKLAMA

„Maisto atliekos daro ardomąjį poveikį planetai – remiantis Europos Sąjungos duomenimis, su iššvaistomu maistu siejama 8 proc. pasaulyje išmetamų su žmonių veikla susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, švaistant maistą, prarandami riboti žemės, energijos ir vandens ištekliai. 

Tačiau tai ne tik aplinkosauginė, bet ir socialinė problema – dar iki prasidedant „COVID-19“ pandemijai, buvo skaičiuojama, kad beveik 800 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo nepilnavertės mitybos. Tikėtina, kad ekonominis nuosmukis šiuos skaičius dar labiau pablogins. Tam, kad išvengtume maisto švaistymo, reikia ne tik visuomenės švietimo, bet ir kūrybingų sprendimų. Matome, kad suvokiant problemos mastą,  kuriamos sėkmingos inovacijos, kurios padeda tiek maisto pramonei veikti efektyviau, tiek ir vartotojams geriau planuoti, ką ir kiek pirkti. Tokie sprendimai būtų naudingi ir Lietuvoje“, – sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Sumanus sprendimas – tavo kišenėje

Viena iš sparčiausiai Europoje populiarėjančių inovacijų, kuri padeda mažinti maisto švaistymą, yra mobilioji programėlė „Too Good To Go“. Skandinavų sukurta programėlė jau veikia 14 Europos šalių ir Jungtinėse Valstijose, o jos idėja – labai paprasta – dienos pabaigoje pirkti su nuolaida neparduotą maistą iš parduotuvių ir restoranų. Kiekvienas restoranas ar vietinė parduotuvė turi vienos dienos galiojimo produktų ar patiekalų, tad, jei jie nenuperkami – maistas keliauja į šiukšlių dėžę. Kad taip neatsitiktų, programėlėje restoranai ar parduotuvės skelbia specialius pasiūlymus, galiojančius vieną dieną, ir taikomus produktams, kuriuos dienos pabaigoje gali įsigyti vartotojai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiekvienas vartotojas, į savo telefoną atsisiuntęs „Too Good to Go“ programėlę, gauna pranešimus, kai šalia įsikūrę restoranai ar parduotuvės paleidžia gerus pasiūlymus, o programėle aktyviai naudojasi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir keliautojai, norintys aplankyti kuo daugiau įdomių restoranų, tačiau nenori išleisti begalės pinigų maistui. 

Maitinimo tinklai į pagalbą pasitelkia dirbtinį intelektą

Kovoje su maisto švaistymu labai svarbu, kad maistą ruošiančios ir tiekiančios įmonės veiktų atsakingai ir efektyviai.  Tarp restoranų visame pasaulyje plinta tendencija stebėti, kiek maisto yra išmetama, ir ieškoti išmanių būdų, kaip tą kiekį sumažinti.  

REKLAMA

Dirbtiniu intelektu paremta programėlė „Winnow“ – tai inovatyvus sprendimas restoranams, kuris leidžia nuolat stebėti išmetamo maisto kiekį virtuvėje bei įvertina, kiek pinigų dėl to prarandama. Dienos pabaigoje per programėlę šefas gauna ataskaitą, kurioje aiškiai pamatuota, kiek ir kokių maisto produktų buvo išmesta tą dieną ir kokia yra jų vertė. Tokiu būdu verslas gali labai aiškiai ir apčiuopiamai įvertinti praradimus.  

Vadovaudamasis „Winnnow“ pateikta ataskaita, virtuvės šefas gali atlikti aiškius sprendimus, kokių produktų reikia pirkti ir naudoti mažiau. O jei žmonės nesuvalgo visos porcijos – apsvarstyti porcijų mažinimo galimybę arba atnaujinti meniu, pakeičiant periodiškai išmetamus maisto produktus kitais.  

REKLAMA

„Winnow“ dirbtinio intelekto dėka tarptautiniai restoranų tinklai, tokie, kaip Jungtiniuose Arabų Emiratuose esantis „Emaar Hospitality group“, išmetamų maisto produktų kiekį sumažino daugiau kaip 50 proc. Šią programėlę savo virtuvėse neseniai įsidiegė ir Skandinavų prekybos milžinė „Ikea“.

Maisto tiekėjai nuo šiol galės pasiūlyti geriausią kainą

Šiuolaikinis gyvenimo būdas prekybos centrus bei specializuotas maisto parduotuves skatina prisitaikyti prie greit kintančių vartotojų norų ir vartojimo tempo. Šiandien esame linkę maistą pirkti neplanuotai, vienai ar kelioms dienoms į priekį. Nepaisant to, didžioji dalis vartotojų parduotuvėje renkasi produktus su ilgiausiu galiojimo laiku, nors produktas bus suvartotas per artimiausias kelias dienas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Programėlės „Wasteless“ kūrėjai rado puikų būdą, kaip paskatinti pirkėjus pakeisti šį įprotį ir pirkti tuos produktus, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos. 

„Wasteless“ platforma veikia radijo bangų dažniais, kurie apjungia programos sukurtą dinamišką kainų valdymo sistemą ir elektronines prekių etiketes lentynose. Šios platformos pagalba prekybos centrai gali automatiškai pakeisti maisto produktų kainas, atsižvelgdami į jų galiojimo datą.  

Tas pats produktas toje pačioje parduotuvėje gali kainuoti dvigubai pigiau vien todėl, kad jo galiojimo data bus trumpesnė. Taip vartotojas pats gali pasirinkti, kokius produktus pirkti: jei perka produktus tik šiai dienai – jam bus suteikiama galimybė įsigyti pigesnį bei trumpesnio galiojimo produktą. Taip laimi ne tik pardavėjas, kuris išvengia maisto produktų išmetimo, bet ir vartotojas, visada gaunantis geriausią kainą. 

REKLAMA

„Wasteless“ platforma taip pat perspėja prekybos centrą ar maisto prekių parduotuvę, kai produktų galiojimo laikas baigiasi tą dieną. Tokiu būdu prekybininkai gali atitinkamai išsidėlioti prekes lentynose, trumpiausio galiojimo prekes perkeliant į labiausiai matomą ir pasiekiamą vietą kiekvienam pirkėjui.

„Wasteless“ platformos kūrėjai dinamiškos kainos principą pasiskolino iš viešbučių ir aviakompanijų, kurios nuolat reitinguoja savo skrydžius ar likusius neužpildytus viešbučio kambarius mažiausiomis kainomis tam, kad išparduotų visą skrydį ar apgyvendintų visą viešbutį. 

REKLAMA

IRT sprendimus galime kurti Lietuvoje

Lietuvoje veikiantys maitinimo ir kitų sektorių verslai gali padidinti savo veiklos efektyvumą ir prisidėti prie visuomenės gerovės, įsidiegę išmaniąsias programėles. Tačiau naujus sprendimus gali kuri patys arba jiems gali padėti informacinių technologijų sprendimus kuriančios įmonės.

„Informacinių technologijų srityje Lietuva yra stipri – turime aukšto lygio mokslo programas, gerai aprūpintus tech-hub‘us, kasmet mūsų šalyje kuriasi nauji startuoliai. Jau esama itin sėkmingų lietuviškų IRT inovacijų pavyzdžių, tokių kaip viešojo transporto programėlė „Trafi“, kuri buvo naudojama kaip pagrindinė transporto planuoklė per Rio de Žaneire vykusią Olimpiadą. Tačiau kol kas potencialą žaliųjų inovacijų srityje išnaudojame mažai,“ – sako „Norway Grants“ inovacijų programos vadovė Ina Sinkevičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Situaciją iš dalies lemia išorinės aplinkybės – naujų idėjų vystymui bei realizavimui būtinos investicijos ir tik nedaugelis verslų Lietuvoje turi galimybes patys finansuoti inovacijų procesą. Tam, kad šis barjeras būtų įveiktas, šiuo metu Lietuvoje vykdoma „Norway Grants“ investicinė programa, kuri sudaro galimybes įmonėms, kuriančioms IRT inovacijas, gauti investicijų savo projektams įgyvendinti. Programoje taip pat gali dalyvauti verslai, vykdantis veiklą, susijusią su žaliosiomis pramonės inovacijomis, aplinkai palankių produktų ir gamybos technologijų kūrimu.

REKLAMA

„Įmonei, kuri pati sukuria rinkai aktualią inovaciją, jos nauda gali būti nepalyginamai didesnė negu įsidiegus jau egzistuojantį sprendimą. Globalioje rinkoje inovacijas galima parduoti užsienio šalims ir jas adaptuoti skirtingiems pramonės ir paslaugų sektoriams“, – sako I. Sinkevičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų