Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė ruošia keturių žingsnių planą, kaip bus lengvinamos karantino sąlygos, visgi jos bus palengvintos ne visiems ir ne vienu metu. Dar daug darbuotojų ir darbdavių turės laikytis karantino ir prisitaikyti prie ekstremalios padėties ir rasti sprendimus, kurie būtų naudingi abiem pusėms.

(nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)

(nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)

Taip pat didelė dalis Lietuvos eksportuotojų susidurs su jų produkcijos paklausos susitraukimu, dėl ko tikėtina darbdaviai gali būti priversti siųsti darbuotojus į prastovas ir tada, kai Lietuvoje karantinas / ekstremali situacija bus atšaukti. Todėl šiame komentare apie tai – ką rinktis darbuotojams, kurie yra siunčiami į karantiną.

(Ne-)apmokamos atostogos

Šiuo sunkiu laikotarpiu labiausiai rekomenduojamas darbas nuotoliniu būdu, tačiau ne visos įmonės gali suteikti tokias sąlygas. Darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis apmokamomis atostogomis, jeigu jų yra sukaupęs pakankamai daug.

Dirbantysis visada turi pasirinkimą eiti neapmokamų atostogų, bet tai gali būtų nenaudinga darbuotojui, nes nėra mokami atostoginiai (sumažėja darbuotojo pajamos) ir jei neapmokamos atostogos trunka daugiau nei mėnesį, reikia savarankiškai susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

REKLAMA

Sprendimas eiti neapmokamų atostogų turi ir daugiau neigiamų pasekmių – dėl negautų pajamų sumažėja darbuotojo vidutinis atlyginimas (skaičiavimui įtraukiami 30 mėn.), kuris yra naudojamas skaičiuojant nedarbo išmokas bei atostoginius.

Prastova

Jeigu karantino metu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, tuomet, pagal Darbo kodekso 47 str., darbdavys darbuotojui gali skelbti prastovą.

Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) darbo užmokestį (607 eurai „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“), kai darbuotojas įdarbintas pilnu etatu. Jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas arba darbuotojas naudojasi suteiktomis kasmetinėmis atostogomis, tuo metu darbdavys tokiam darbuotojui skelbti prastovos negali. Darbdavys galėtų skelbti prastovą pasibaigus laikinam nedarbingumui arba kasmetinėms atostogoms, kai toliau nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo vietos.

Dėl ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę arba darbo valandų per dieną skaičius. Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama – kaip už prastovą.

Labai svarbu paminėti, jog prastovos metu darbdavys negali reikalauti darbuotojo, jog šis atvyktų į darbovietę, t.y. būnant prastovoje ir šiuo metu gaunant valstybės kofinansavimą – darbuotojas neturi teisės dirbti. Jeigu žinote apie tokius atvejus, kai paskelbus prastovą, darbuotojai priverčiami dirbti toliau, informuokite apie tai Valstybinę darbo inspekciją.

REKLAMA

Subsidijos darbdaviams

Darbdaviams patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Balandžio 7 d. Seimas balsavo už subsidijų didinimą. Darbdaviai galės rinktis iš šių dviejų variantų:

Jeigu darbdavys nori mokėti 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio prastovą (607 eurai „ant popieriaus“), valstybė dengs 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, o darbdavys įsipareigos išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Jeigu darbdavys nori mokėti didesnę nei 1 MMA dydžio prastovą, valstybė dengs 70 proc. prastovoje esančio darbuotojo užmokesčio, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro „ant popieriaus“), o darbdavys įsipareigos išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.

Žemiau pateiktoje lentelėje žaliai pažymėta, kurį variantą darbdaviui labiau apsimoka pasirinkti, priklausomai nuo to, koks prastovos dydis (bruto atlyginimas) sutariamas su darbuotoju.

skaičiavimai

skaičiavimai

Siekiant sumažinti prastovos kaštus, darbdaviams labiausiai apsimoka: kai prastovos dydis mažesnis nei 867 eurai – pasirinkti 90 proc. subsidiją; kai prastovos dydis didesnis nei 867 eurai – pasirinkti 70 proc. subsidiją.

Nedarbo išmoka

Jei asmuo neteko ar išėjo iš darbo ir yra užregistruotas Užimtumo tarnyboje, jis gali gauti nedarbo išmoką. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 141,25 EUR, o kintama dalis priklauso nuo darbuotojo turėtų pajamų per paskutinius 30 mėnesių ir skiriasi pagal mokėjimo mėnesį:

REKLAMA

skaičiavimai

skaičiavimai

Pvz.: Jeigu darbuotojas gaudavo 607 eurai „ant popieriaus“, nedarbo išmoka pirmus tris mėnesius bus lygi 141,25+(607*0,3879)=376,71 euro.

Svarbu paminėti, jog 2020 m. II ketvirtį, maksimali mėnesio nedarbo išmoka siekia 783,51 euro. Nedarbo išmokos konkretų dydį galima apskaičiuoti Sodros tinklapyje.

Ką rinktis?

Darbuotojas, kurio darbdavys nori jam skelbti prastovą, arba dar blogiau, bando priversti darbuotoją išeiti neapmokamų atostogų, turės rinktis, ką daryti. Žemiau pateikiamos lentelės, kaip galėtų atrodyti darbuotojo pajamos, tam tikrais scenarijais. Prastova pagal darbo kodeksą gali būti nuo MMA iki realaus darbo užmokesčio dydžio. Lentelės yra su prielaida, kad prastova bus lygi 1 MMA (pirma lentelė) arba 1,5 MMA (antra lentelė), kadangi tokio dydžio subsidijas skiria valstybė ir dažnas darbdavys rinksis tokį prastovos dydį.

Žaliai nuspalvinta, ar prastova ar nedarbo išmoka yra didesnė, atsižvelgiant į darbo užmokestį.

Prastova 1 MMA:

skaičiavimai

skaičiavimai

Prastova 1,5 MMA:

skaičiavimai

skaičiavimai

Išvados:

Jei asmuo uždirbdavo MMA, jam labiau apsimoka rinktis prastovą, nes nedarbo išmoka bus mažesnė, o prastova negali būti mažesnė nei MMA.

Kai uždirbama mažiau nei 762 EUR „ant popieriaus“, o prastova lygi 1 MMA, labiau apsimoka rinktis prastovą.

Kai uždirbama mažiau nei 1211 EUR „ant popieriaus“, o prastova lygi 1,5 MMA, labiau apsimoka rinktis prastovą.

Nedarbo išmokos lubos, jei bedarbis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje 2020 m. II ketvirtį, pasiekiamos, kai darbo užmokestis „ant popieriaus“ yra 1655 EUR.

REKLAMA

Kaip galima matyti, egzistuoja atvejų, kai nedarbo draudimo išmokos gerokai viršija prastovos dydį. Tokiu atveju gali atrodyti, jog darbuotojui labiau apsimoka išeiti iš darbo ir gauti nedarbo draudimo išmokas. Tačiau šioje vietoje kiekvienas darbuotojas turi įsivertinti situaciją individualiai – ar jie lengvai galės rasti taip pat gerai apmokamą ir specialybę atitinkantį darbą, kai karantinas baigsis?

Panašu, jog pagrindinės pasaulio ekonomikos patirs recesiją šiais metais, atitinkamai prastės darbuotojų paklausa darbo rinkoje ir tam tikrų specialybių darbuotojams, rasti darbą gali būti sunkiau. Individualiu atveju, mažesnės pajamos, bet išsaugota darbo vieta gali būti prasmingesnis pasirinkimas ilguoju periodu.

Epilogas

Norint pasirinkti tinkamiausią variantą, reikia atsižvelgti į darbo užmokestį, sukauptas atostogas ir ateities planus. Didesnis pinigų pasirinkimas dabar gaunant nedarbo išmoką, nebūtinai užtikrins didesnes pajamas ateityje, nes taip pat apmokamą darbą gali būti sunkiau rasti. Svarbus yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kadangi prastova nebūtinai turi būti lygi minimaliai mėnesinei algai, ji gali būti didesnė ar net siekti darbo užmokestį.

Sunkesnė situacija laukia tų darbuotojų, kurie nemažą dalį savo atlyginimo gaudavo vokeliuose, kadangi už šias pajamas nebuvo mokamos draudimo įmokos, tai gali lemti žymiai mažesnes nedarbo išmokas, o ir prastovos maksimalus dydis galės būti lygus tik oficialiai gautoms pajamos (bet ne mažesnis nei MMA).

Komentaro autorė yra Armintė Globytė, Ekonomikos analitikė, Corona-Stat.lt . Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa sutampa su komentaro autorės.

Hehe
2020-04-17 07:29:50
Kaip čia dabar "ką rinktis"?? Juk sakê - meeeees mokêsim visiems tik jús neikit î darbą, stabdykit veiklas.. o dabar jau - rinkitės ir patys briskit iš skurdo.. nekenčiu mužikų
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Hehe 2020-04-17 07:29:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip čia dabar "ką rinktis"?? Juk sakê - meeeees mokêsim visiems tik jús neikit î darbą, stabdykit veiklas.. o dabar jau - rinkitės ir patys briskit iš skurdo.. nekenčiu mužikų   ATSAKYTI
Jonas 2020-04-15 20:59:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
*** "Kai uždirbama mažiau nei 1211 EUR „ant popieriaus“, o prastova lygi 1,5 MMA, labiau apsimoka rinktis prastovą." - Manau tikslesnis skaiciavimas butu naudoti vidutine bedarbio pasalpa 6 men laikotarpiui, kuriam darbdavys isipareigoja islaikyti darbuotojus. *** "Žemiau pateiktoje lentelėje žaliai pažymėta, kurį variantą darbdaviui labiau apsimoka pasirinkti, priklausomai nuo to, koks prastovos dydis (bruto atlyginimas) sutariamas su darbuotoju." - nesuprantu, kokia skaiciavimo prasme 90% vyriausybes paramos algoms, didesnems nei MMA. Juk 70% mokama automatiskai, jei mokamas atlygis prastovos metu didenis nei MMA...   ATSAKYTI
Seimas 2020-04-15 17:11:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nemokamų imti neapsimoka ir todėl,kad jos neįsiskaičiuoja į bendrą stažą   ATSAKYTI
Gh 2020-04-15 15:36:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
TV 3. Lt baikit vėjus rašyti ar jus be smegenų visai ateisim pas jus prašyti atlyginimo dalbajobai    ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Asociatyvi nuotr. (nuotr. TV3)
Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto ...
Vilniaus oro uostas. Fotodiena/Justinas Auškelis
Latvijos oro bendrovė „AirBaltic“ pranešė nuo pirmadienio skraidinanti nauja kryptimi – iš Vilniaus į Kroatijos kurortą Dubrovniką.  Šiuo metu „airBaltic“ kasdien vykdo ...
Nida  (nuotr. Fotodiena.lt)
Pirmadienį po kelerių metų pertraukos atidaromas Nidos aerodromas – čia vėl galės leistis mažieji orlaiviai. „Džiaugiuosi, kad rastas sutarimas ir Neringą vėl bus galima ...
(nuotr. 123rf.com)
Karantinas kiek pakeitė gyventojų įpročius – daugiau bendraujama nuotoliniu būdu. Specialistai nurodo, kad net ir pasibaigus karantinui skambučių srauto ir suvartojamų ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Vasarą parduotuvių lentynas nugula gausybė sezoninių vaisių ir daržovių, todėl iš dalies keičiasi ir gyventojų prekių krepšelis. Visgi parduotuvių atstovai atskleidžia – ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų