Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.04.08 13:00

Per didelis žmonių vartojimas – nuo maisto ir drabužių, kuriuos perkame, iki pasirinktų transportavimo būdų – yra pagrindinis veiksnys, lemiantis klimato pokyčius. Todėl vis svarbiau yra suprasti vartotojų pasirinkimus ir tai, kaip šie sprendimai daro įtaką planetos sveikatai. Tačiau į kovą su klimato kaita turi stoti ne tik vartotojai, bet ir verslai tam, kad diegtų žaliąsias inovacijas, prisitaikytų prie besikeičiančių vartotojų įpročių bei skatintų tvarų vartojimą. 

Pasaulio požiūris į ekologiją keičiasi – atėjo laikas keistis ir Lietuvos verslams

Pasaulio požiūris į ekologiją keičiasi – atėjo laikas keistis ir Lietuvos verslams

Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „Norway Grants“ programos vadovė Ina Sinkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad atėjo laikas keistis ir Lietuvai.

REKLAMA

„Vartotojai Lietuvoje tampa vis labiau sąmoningi ir socialiai atsakingi – auga ekologiškų produktų paklausa, o viešojoje erdvėje aktyviai diskutuojame apie verslo poveikį aplinkai. Tuo tarpu keturiose iš penkių gamybos įmonių mūsų šalyje vis dar dominuoja linijinės ekonomikos praktika, kuri veikia „imu, gaminu, išmetu“ principu. Augant tvarių sprendimų poreikiui, verslai turi persiorientuoti į žiedinės ekonomikos modelį, kuris leidžia išvengti resursų švaistymo ir minimizuoti susidarančių atliekų kiekius.  Tai labai svarbu įmonėms, kurios ateityje nori išlikti konkurencingos ir patrauklios vartotojams“, – sako „Norway Grants“ programos vadovė I. Sinkevičiūtė.

Naujas visuomenės požiūris į vartojimą

Zero-waste, minimalistinis gyvenimo būdas, žiedinė ekonomika – tai nėra tik madingi, vartotojus traukiantys terminai, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visi šie judėjimai ir ekonomikos šakos gimė dėl pernelyg didelio vartotojiškumo ir žalos ne tik žmogui, bet ir gamtai. 

Šiandien vis daugiau žmonių atsisuka į minimalistinį gyvenimo būdą ne dėl lėšų trūkumo, kaip buvo seniau, o todėl, kad žmonės pradėjo domėtis savo sveikata, aplinka, kurioje gyvena, ir kasdieniais produktais, kuriuos suvartoja. Minimalizmas iš mados transformavosi į didžiulį judėjimą, kurį palaiko ne tik žinomi pasaulio žmonės, bet ir verslai. 

„Prieš kiek daugiau nei 20 metų prasidėjęs zero-waste judėjimas atsirado Australijoje, siekiant rasti atsakymą į klausimą: kaip maksimizuoti medžiagų suvartojimą ir minimizuoti švaistymą? Šio sprendimo reikėjo ne tik vartotojams, bet ir verslams. Taip prasidėjo didžiulis ir iki šių dienų egzistuojantis judėjimas, siekiantis suvaldyti taršą“, – pasakoja I. Sinkevičiūtė.

REKLAMA

Progresyvūs verslai rodo pavyzdį kitiems

Verslai nuolat stebi savo vartotojų pokyčius ir stengiasi į juos reaguoti, adaptuodami savo verslo modelius. Progresyvūs verslai stengiasi tuos pokyčius numatyti ir jiems ruošiasi iš anksto – toks požiūris leidžia įmonėms tapti pavyzdžiu savo bendruomenėms ir kitiems verslams. 

Pavyzdžiui, „Microsoft“ buvo pirmoji technologijos kompanija, kuri buvo apdovanota zero-waste sertifikatu. Ji 90 proc. sumažino savo atliekų išmetimą į sąvartynus bei sukūrė energijos valdymo sistemą, kuri padeda beveik 30 proc. sumažinti energijos sąnaudas. Taip pat įmonė populiarina nuotolinio darbo praktiką – daugiau kaip 44 tūkst. „Microsoft“ darbuotojų visame pasaulyje pastoviai dirba nuotoliniu būdu, taip sumažindami automobilių išmetamų dujų kiekį. 

Lietuvoje išskirtiniu tvarumo lyderystės pavyzdžių tapo „Utenos trikotažas“, kuris 2019 metais tapo pirmąja pasaulyje „Greenpeace“ standartą atitukusia tekstilės gamintoja, kurios Organically Innovative filosofija sėkmingai populiarina aplinkai draugišką madą Lietuvoje ir kitose šalyse. 

Lietuvoje atsiranda daugiau galimybių

Lietuvoje apie žiedinę ekonomiką aktyviai diskutuojama tačiau sėkmės pavyzdžių kol kas turime nedaug ir jie gana fragmentiški. Praėjusiais metais atliktos Ecopreneur.eu studijos duomenimis, tik 20% mažų ir vidutinių visos Lietuvos įmonių minimizuoja gamybos ar paslaugų teikimo procesuose atsirandančias atliekas. Tai reiškia, kad didžioji dalis verslų vis dar yra orientuoti į našumo didinimą, neatsižvelgdami į savo veiklos ilgalaikį poveikį aplinkai. 

REKLAMA

„Lietuvos verslai turi didelį potencialą – aukšto lygio specialistus, sparčiai besivystantį informacinių technologijų sektorių, augantį eksportą į užsienio rinkas. Tačiau, siekdami tapti žiedinės ekonomikos valstybe, turime kurti ir diegti inovacijas visuose ekonomikos sektoriuose, o ne pavienėse įmonėse – taip ne tik transformuosime Lietuvos ekonomiką, bet savo idėjas galėsime ekspotuoti į kitas rinkas“, – sako I. Sinkevičiūtė.

Vienas iš sėkmingiausių žiedinės ekonomikos pavyzdžių Europoje yra Norvegija. Šioje šalyje į sąvartynus patenka vos 1 procentas šalyje susidarančių atliekų, visa kita įmonės perdirba ir panaudoja naujų gaminių ar energijos gamybai. 

„Verslai Norvegijoje apie žiedinę ekonomiką galvoja nuo pat savo veikimo pradžios. Valstybė prie to stipriai prisideda, sudariusi palankias sąlygas vietos verslams kurti tvarius sprendimus – per įvairias programas investuojama į inovacijas ir padedamama sukurtus produktus pristatyti užsienio šalims. Tai geras komercinis stimulas įmonėms būti tvariomis“ – pasakoja I. Sinkevičiūtė.

Šiuo metu Lietuva bendradarbiauja su Norvegija įgyvendinant programą „Norway Grants“. Pagal šią priemonę Norvegija investuoja į tvarios, didesnės pridėtinės vertės ekonomikos plėtojimą Lietuvoje. Pagrindinis programos tikslas   – skatinti Lietuvos verslus kurti ir diegti žaliąsias inovacijas, transformuojant linijinę ekonomiką į žiedinę.  

„Inovacijų kūrimas reikalauja didelių pastangų ir investicijų, todėl išorinės paskatos mūsų verslams yra reikalingos. Lietuvoje, ypač tradicinėse pramonės šakose, naujų idėjų yra, tačiau dauguma jų yra įstrigusios vystymo stadijoje. „Norway Grants“ programos metu bus finansuojami įmonių projektai žaliųjų technologijų, aplinkai draugiškų produktų bei naujų IT sprendimų kūrimo srityse. Tikimės, kad tai padės pasiekti proveržį transformuojant tradicinę Lietuvos pramonę ir skatinant inovacijų kultūrą mūsų šalyje“, – sako I. Sinkevičiūtė.

.

.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Norvegija
Žaliosios ekonomikos valstybė Norvegija atranda Lietuvą kaip strateginę partnerę vystant tvarų ir konkurencingą verslą. Auga dvišalės prekybos apimtys, stambios Norvegijos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų