Po ankstesnių krizių daug tautiečių, netekę darbo ir pajamų emigravo užsienį: Jungtinę Karalystę (JK), Airiją, kitas Europos Sąjungos (ES) šalis ir JAV. Tačiau dabar visame pasaulyje matomas ekonomikos nuosmukis ir didėjantis bedarbių skaičius. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl sumažėjusio vartojimo, Lietuvos verslas gali patirti didelių sunkumų, o nedarbas Lietuvoje greitai nesumažės, nes emigruoti bus sunkiau.

(nuotr. Fotodiena.lt)

(nuotr. Fotodiena.lt)

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo neturinčių asmenų skaičius šalyje artėja prie 200 tūkst., o registruotas nedarbas pasiekė 10,3 proc. Ekonomistai teigia, kad nedarbo lygis yra vienas iš kertinių rodiklių, lemiančių, kokio gylio krizė bus ir kiek laiko ji truks.

„Nedarbo lygis bus lakmuso popierėlis, rodantis kokios trukmės ir kokio gylio krizę mes turėsime. Jei nedarbo lygio augimą pavyks suvaldyti praėjus viruso grėsmei, ekonomika, tikėtina, atsigaus gana greitai ir grįš į buvusį lygį ar bent arti to. Jeigu nedarbo lygis išaugs ženkliai ir pasieks dviženklius skaičius – 15 ar net 20 proc., tuomet atsigavimo kreivė bus daug ilgesnė, ir reiks dėti daugiau pastangų, kad būtų sumažintos neigiamos pasekmės.

REKLAMA

Darbo netekę žmones iš karto susiveržia diržus, dėl to krenta visuminis vartojimas ir tai pradeda justi net tie sektoriai, kurie tiesiogiai nuo koronaviruso nenukentėjo“, – sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot jo, šį kartą, kitaip nei 2008 m. krizės metu, nėra galima emigracija, o tai vienas esminių skirtumų. Anksčiau žmonės rasdavo darbus Vakarų Europoje išstumdami vietos darbuotojus ar papildydami rinką, bet dabar gyventojų judėjimas yra apribotas.

Teigiama, kad bus žymiai sudėtingiau rasti darbus ypač, jei kitos šalys taiko prastovų kompensavimo programas, todėl įmonės neskubės darbinti naujų darbuotojų, nes didžiausias prioritetas tokiu atveju – išlaikyti esamus. Manoma, kad dėl tokios susiklosčiusios situacijos dalis darbo netekusių žmonių šį kartą ir liks Lietuvoje, todėl emigracija nebus galima pasikliauti kaip būdu sumažinti nedarbo lygį.  

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad tokio spartaus nedarbo lygio didėjimo kaip JAV Lietuvoje nėra. Viena esminių to priežasčių – čia stengiamasi išsaugoti darbo vietas. Taip pat mokamos nedarbingumo išmokos žmonėms, kurie būna su vaikais, nes uždarytos mokyklos ir darželiai. Anot ekonomisto, tai yra viena iš priemonių, kuri nutolina būsimą arba galimą nedarbą.

Tadas Povilauskas

Tadas Povilauskas

Tadas Povilauskas (nuotr. Organizatorių)

Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad labiau vertėtų susikoncentruoti į bedarbių skaičių ES, nes kas savaitę atnaujinama statistika apie JAV bedarbių skaičių neįrodo, kad ten ši problema yra opesnė. Anot jo, ES nedarbo lygis bus ne ką mažiau įspūdingas, tačiau jis dar nėra matomas.

REKLAMA

„Norvegijoje nedarbo lygis yra aukščiausio lygio nuo Antrojo pasaulinio karo, taigi tai mums yra daug aktualiau, nes Norvegija yra mums svarbesnė rinka. Čia ir emigrantų daug daugiau dirba, ir prekybiniai ryšiai su Norvegija daug aktyvesni.

Pasaulinėje žiniasklaidoje nedarbo lygis JAV yra gerai nušviestas, tai didžiausias šuolis nuo tada, kai ten registruojami tokie rodikliai. Bet lygiai toks pats nemaloniai įspūdingas lygis yra visose kitose pasaulio valstybėse. Mums mažiausiai turėtų galvą skaudėti dėl to, kiek yra bedarbių JAV, nes jų ir ES bus daugiau“, – sako N. Mačiulis.

Darbo ir gerovės agentūra (NAV) pranešė, kad Norvegijos nedarbo lygis yra išaugęs šešis kartus ir siekia 14,7 proc., o JK ketvirtadalis įmonių mažina darbuotojų skaičių. Užsienio žiniasklaida praneša, kad JK jau 950 tūkst. asmenų kreipėsi dėl išmokos netekus darbo ar pajamų (angl. universal tax credit). Teigiama, kad nepavykus suvaldyti situacijos, nedarbo lygis greitai gali tapti panašus į buvusį po 2008 m. krizės, kai nedarbas siekė 8,4 proc.

JAV bedarbių skaičiaus įtaka Lietuvai

JAV bedarbių skaičiaus didėjimas vienareikšmiškai turi įtakos visai ekonomikai, nes šiuolaikinė ekonomika stovi ant vartotojų pečių, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. Amerikiečių nedarbas tiesiogiai mažina vartojimą, tai atsiliepia įmonių gebėjimui gaminti ir samdyti žmones.

„Būtų naivu tikėtis, kad JAV vartotojams prarandant pajamas likęs pasaulis gyvens labai gerai. JAV vartotojas yra didžiausias vartotojas. Čia kritusi paklausa pirmiausia tiesiogiai atsilieps Kinijai, kuri teikia prekes, vėliau tai persiduos tarp Kinijos ir Europos Sąjungos (ES) ryšių. Čia pirmiausia dalyvauja tokia šalis kaip Vokietija, na, o Vokietija turi įtakos mūsų ekonomikai, nes mūsų didžiausia eksporto rinka ES ir yra ši šalis“, – apie pasaulinį ekonominį ryšį pasakoja M. Dubnikovas.

REKLAMA

Anot jo, Lietuva yra labai atvira ekonomika ir priklausomo nuo to, kaip sekasi kaimyninėms šalims, nes iš Lietuvos eksportuojamos tiek paslaugas, tiek prekės.

„Reikšminga pramonės dalis Lietuvoje yra transportas ir mes esame išsiskiriame krovinių pervežimu, o šiuo metu transportas yra sustojęs, sustojęs prekių judėjimas, nes vartotojai yra užrakinti, tai šis sektorius patiria didelių sunkumų“, – sako finansų analitikas ir pabrėžia, kad koronaviruso pandemijos akivaizdoje didžiausias pavojus yra ne liga, o finansinis nestabilumas.

Marius Dubnikovas

Marius Dubnikovas

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas taip pat atkreipia dėmesį, kad nedarbo lygis JAV turi didžiulės įtakos visai pasaulio ekonomikai, nes gyventojų išlaidos čia sudaro beveik 30 proc. viso pasaulio vartojimo rinkos.

„Jeigu tie asmenys netekę darbo susiverš diržus, stos vartojimas, taip pat bus sunkiau gauti vartojimo paskolas, tai visas vartojimo variklis gali ženkliai prislopti ir jei šis variklis prislops JAV, jis prislops visame pasaulyje. Taip, kad JAV dabar kelia daugiausia neatsakytų klausimų“, – sako ekonomistas.

ES priemonės veiksmingesnės nei JAV?

Nors teigiama, kad ES bedarbių skaičius dar taip pat didės, Ž. Mauricas pastebi, kad Europa gana gerai tvarkosi su nedarbo lygio augimu, o ypač Vokietija, kuri šiuo metu pasitelkė „Kurzarbeit“ – trumpalaikio darbo – programą, taikytą ir 2008 m. finansinės krizės metu, o Šveicarija vykdo aktyvią likvidumo politiką.

„Kitos šalys, taip pat ir Lietuva, aktyviai įsitraukusios į panašas programas, taigi požiūris Europoje kiek kitos nei JAV. JAV vietoj to, beveik visiems jau kitą savaitę planuojama išsiųsti po 1200 dolerių, visgi Europos požiūris yra kryptingai subsidijuoti darbo vietų išlaikymą.

REKLAMA

Galiu teigti, kad JAV nedarbo lygis šoktels kur kas daugiau nei Europoje, aišku, kadangi ekonomika dinamiška, tikėtina, kad jis taip pat greit ir sumažės, bet jei įsisuks užburtas ratas ir pagrindine problema taps ne virusas, o išaugęs nedarbas ir visos kitos sekančios pasekmės – krizė gali ir užsitęsti“, – svarsto „Luminor“ ekonomistas.

Žygimantas Mauricas

Žygimantas Mauricas

T. Povilauskas taip pat pastebi, kad JAV, kitaip nei Europoje, nėra ekonomikos skatinimo schemų.

„Skatinimo schemos yra būtent vokiškosios sistemos ypatumas. Tokios schemos aktualios šiaurės šalims, tarp jų ir Lietuvai, kur valstybė stengiasi sumažinti žmonių, kurie yra greitai atleidžiami, skaičių.

Lietuvoje dabar yra ir prastovų apmokėjimo sistema, siekiama, kad žmonės nebūtų taip greitai atleidžiami arba jie ne taip greitai kreiptųsi dėl bedarbio išmokų. JAV socialinė sistema yra daug mažiau patraukli paprastam žmogui, o dėl to dabar mes matome ir stipriai išaugusiu naujų bedarbių paraiškų skaičių“, – sako T. Povilauskas.

Jis teigia, kad dėl koronaviruso yra sustojęs visas pasaulis, todėl blogai yra visiems, tačiau tai, kaip kinta nedarbo lygis skirtingose šalyse, priklauso nuo socialinės apsaugos sistemos, o Europoje šiuo metu ji atrodo patrauklesnė.

Lietuvos ekonomikos smukimo prognozės

Iki paskelbto karantino, Lietuvai šiemet buvo prognozuojamas stabilus ekonomikos augimas. Visgi kelios karantino savaitės viską apvertė aukštyn kojomis, o prognozės spėjo pasikeisti keletą kartų. Dar kovo viduryje, įvairių institucijų vertinimais, buvo teigiama, kad ekonomika gali susitraukti nuo 1,2 iki 3,2 proc., tačiau piešiamos ir kelis kartus blogesnės prognozėmis.

REKLAMA

Naujausiomis Lietuvos banko (LB) prognozėmis, Lietuvos ūkio traukimasis šiemet priklausys nuo to, kiek truks karantinas, o ekonomika gali smukti nuo 3,4 iki 20,8 proc.

Ž. Mauricas teigia, kad dėl visame pasaulyje užsitęsusio karantino, tam, kad ekonomika atsigautų, prireiks daugiau laiko nei galvota iš pradžių.  O su kiekviena papildoma karantino savaite optimistinis ekonomikos susitraukimo scenarijus tampa vis mažiau realistinis. Bazinio scenarijaus atveju prognozuojama, kad Lietuvos ūkis smuks apie 9 proc., jei pildytųsi nepalankios prognozės – ekonomikos susitraukimas gali siekti ir 18 proc.

„Bazinis scenarijus, kuris prognozuoja 8-10 proc. ekonomikos kritimą, kitais metais taip pat rodo ir gana ženklų ekonomikos augimą. Praktiškai kitų metų antroje pusėje ekonomika turėtų pasiekti 2019 m. lygį.

Tikimybės yra nemažos ir optimizmą skatina tai, kad Vyriausybės ekonomikos skatinimo programos yra beprecedentės. Taigi, kai tik viruso grėsmė praeis arba ženkliai sumenks, ekonomika turėtų į viršų pašokti kaip spyruoklė, nes skatinimo priemonės į rinką įlies pinigų ir turbūt bus pakylėtas psichologinis jausmas, kad virusas pagaliau įveiktas“, – sako Ž. Mauricas.

SEB banko prognozės dėl Lietuvos ekonomikos smukimo atrodo kiek optimistiškiau. Manoma, kad ekonomika susitrauks daugmaž 6 proc., o kitais metais jau pasieks 4,8 proc. augimą. Pasak ekonomisto T. Povilausko tokios SEB banko prognozės paremiamos prielaidomis, kad nuo gegužės 1 d. prasidės ryškesni apribojimų mažinimai, o užsikrėtusiųjų skaičius mažės.

REKLAMA

„Prognozės paremtos tuo, kad birželio mėnesį turėtų atsigauti ir išorės paklausa, tai yra, kad sugrįš gamybos užsakymai eksportuojančioms kompanijoms, kurios yra labiausiai nukentėjusios. Žinoma, ši prielaidai yra ir labiausiai kintanti. Jei birželį pramonės užsakymų augimas neprasidės, ekonomikos susitraukimo prognozės gali artėti link LB bazinio scenarijaus skaičių“, – teigia T. Povilauskas.

Anot „Swedbank“ ekonomisto N. Mačiulio, visos prognozės atsispiria nuo vienos esminės prielaidos –  kiek laiko tęsis viruso plitimas ir kiek laiko bus taikomos griežtos karantino priemones.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Visgi jis pabrėžia, kad tokios prognozės labai svarbios, nes tai yra aiški indikacija vyriausybėms, kurios turi priimti sprendimą, kada atšauks karantiną, prie kokių aplinkybių tai darys ir turi pasverti, ar, pavyzdžiui, tęsti karantiną iki vasaros ir susitaikyti su 20 proc.  BVP susitraukimu ir 0,5 mln. bedarbių skaičiumi ar visgi nerizikuoti sukurti tokių milžiniškų ekonominių finansinių nuostolių, pavirstančių į socialinius ir žmogiškuosius praradimus.

siaip
2020-04-09 07:43:45
Ar pas mus nera geru ekonomistu, kurie butu nesaliski? Dabar vien bankiniai, visoki Mauricai, Maciuliai ir laisvosios rinkos institutas. Juk jie atstovauja tik didz. verslui.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
EVAKUOK OKUPANTUS. 2020-04-09 14:31:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ŽYDAI NEATSISAKYS IŠVOGTI BIUDŽETO, O PAŠALPOS NESPĖS ATKELIAUTI IKI LIETUVOS ŽMONIŲ, NES TIK PASKIRTOS BUS OKUPANTŲ IŠVOGTOS.    ATSAKYTI
V 2020-04-09 11:56:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Neištiks didelė krizė, jei atsisuksime į žemės ūkį, nes dabar daug apleistų žemių dirvonuoja. Juk lietuva buvo kažkada stipri agrarinė šalis. Teisingas valdžios požiūris į vietinius išteklius padėtų nepatekti į krizinius spąstus. Galima būtų atgaivinti mainų prekėmis sritį, kuri per karus padėjo išgyventi. Kitaip bus sunkus laikotarpis, kaip būdavo pokariniai, tada reikėjo dar atstatyti subomborduotus miestus.    ATSAKYTI
Nuomonė 2020-04-09 11:25:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pakol neturėsim savo banko, jokie ekonominiai rodikliai nepakils pro jokius galus. Maitinam užsienį- visokius mačiulius ir vasiliauskus, kurie nieko nepadarė savo gimtąjai šaliai, o pinigus semia šufeliu iš mūsų kišenių, sėdėdami ant mūsų sprando nukabinę kojas. Patriotai baigėsi, tik rėkt per 30 metų išmoko apie tariamą laisvę nelaisvėje. Jei gerai kastelėjus, kas sėdi valdžioj, tai vargu, ar atsiras nors vienas tikras lietuvis, vien sektos nariai.   ATSAKYTI
Morta 2020-04-09 11:23:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai sunkūs laikai atėjo ne tik Lietuvos piliečiams,bet ir kitoms šalims. Kalčiausi yra pasaulio prezidentai. Jie labai gerai žinojo koks virusas ateina.Bet laukia tol kol žmonės pradėjo mirti masiškai, ( kaip rudenį lapai nuo medžių krenta) , o paskui skaičiuoja kurį šalis daugiausia balsų surinks. Šūdvabalių mokslininkai. Su tokiais valdžiažmogiais ,tikrai nieko gero nebus   ATSAKYTI
Violeta 2020-04-09 08:51:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kodėl vėl mes norime mažinti nedarbą per emigraciją?! Gal vis dėlto Vyriausybei laikas nesustoti ir tobulinti verslumo skatinimą intensyviau? Tautiečiai pasiblaškė po pasaulį, daug ko pamatė - rekomenduokim ir padėkim įgyvendinti idėjas. Neieškokim galimybių atsivežti darbo jėgos iš užsienio, o bandykime įdarbinti grįžusius namo tautiečius.   ATSAKYTI
Praeivis 2020-04-09 09:46:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gal gali pasidalinti idėjomis?  
S.D. 2020-04-09 07:58:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Pakol rankos ,kojos sveikos o galva ant pečių kaip nors išgyvensim. O jūs, didėji ekspertai, eikit velniop su savo rinka, bankais, paskolom ir lizingais. Visos valstybės institucijos, kuriuos leido tam įvykti, taip pat. Teks vėl trauktis į šešėlį. Užtenka maitinti parazitus.   ATSAKYTI
siaip 2020-04-09 07:43:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Ar pas mus nera geru ekonomistu, kurie butu nesaliski? Dabar vien bankiniai, visoki Mauricai, Maciuliai ir laisvosios rinkos institutas. Juk jie atstovauja tik didz. verslui.    ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Saulius Skvernelis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės kelerius metus apskritai negavo papildomų lėšų pagal protokolinį Vyriausybės sprendimą, kuriuo ...
Eimutis Misiūnas (nuotr. stop kadras)
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas kartu su valstiečiais dalyvaus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. E. ...
Grigeo (Greta Skaraitienė/Fotobankas)
Nuo gegužės vidurio neveikianti kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ netrukus galės atnaujinti veiklą – bendrovė „Klaipėdos vanduo“ teigia įsitikinusi, jog „Grigeo Klaipėda“ ...
Gitanas Nausėda (Teodoras Biliūnas/Fotobankas)
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas atsakė ne į visus klausimus dėl gatvės prie premjero Sauliaus Skvernelio namų ...
„Air Baltic“  (nuotr. SCANPIX)
Latvijos oro vežėja „Air Baltic“ pranešė planuojanti atnaujinti skrydžius dar devyniomis kryptimis iš Rygos, viena – iš Talino, gauvusi būtinus leidimus. Bendrovė skelbia, jog ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų