Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Toma (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad picerijų tinklas „Čili pica“ nesumokėjo algos už pusę vasario mėnesio, dalies už kovą ir verčia pasirašyti prašymą išeiti iš darbo.
„Kai gavome pusę algos už vasarį mūsų paprašė palaukti dvi savaites. Mes laukėme, tačiau pinigų iki šiol negavome. O šiandien gavome pranešimus, kad negausime pinigų ne tik už vasarį, bet ir kovą.
Negana to, sulaukėme prašymo išeiti iš darbo savo noru. Picerijos vadovai nori, kad šiuo metu mus išlaikytų valstybė ir užimtumo tarnyba, o kai baigsis karantinas, žada mus priimti atgal į darbą“, – skundėsi moteris.
Pasak jos, nesąžininga, kad valstybė, atėjus sunkmečiui, turi išlaikyti picerijos darbuotojus.
„Mes dirbome negailėdami darbo valandų, kasdien po 12 ar 13 valandų, o dabar darbdaviai atsuka mums nugarą.
Nežinau iš ko reikės gyventi, su šeima gyvename nuomojame bute, juk nuomos niekas mums neatidės. Mano vyras šiuo metu irgi nedirba, auginame sūnų. Tikrai nežinau kaip toliau gyvensime.
Šiuo metu įmonė man skolinga daugiau nei 900 eurų. Su kitais darbuotojais kreipsimės į Valstybinę darbo inspekciją, tikiuosi pinigus atgausiu“, – pasakojo Toma.
Įmonė turi sunkumų
Picerijų tinklą valdančio „Čili Holdings“ vadovas Jonas Karosas portalui tv3.lt pripažino, kad įmonė turi didelių problemų su pinigų srautais. Jis tikina, kad iki šiol dar nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas. Ir nė vienas esą nebuvo išleistas neapmokamų atostogų. O atsiskaityti su darbuotojais žada iš likvidumo paskolos.
„Restoranų sektoriui pirmas metų ketvirtis būna pats sunkiausias. Apie „verslo lašinukus“ negali būti nė kalbos. Piniginius rezervus restoranai turi tokius trapius, kad vieniems jie baigėsi per savaitę, kitiems baigiasi dabar.
Atsigavimas kiekvienais metais prasideda tik balandžio mėnesį. Maitinimo įmonės pirmąjį ketvirtį gyvena minuse o „gyvybė“ palaikoma iš nuolatinio pinigų srauto. Vasarį gautos pajamos iškeliavo sausio atlyginimams. O kovą pajamų nebuvo dėl karantino“, – aiškino picerijų tinklo vadovas,
Anot jo, karantiną paskelbusi vyriausybė visiškai paralyžiavo picerijų veiklą ir apyvarta tapo nulinė.
„Pavyzdžiui, juk JAV karantiną paskelbė kur kas vėliau nei Lietuva, bet ten verslas jau gauna realią pagalbą. O Australija įmonėms grąžino su darbuotojais susijusius mokesčius, kuriuos įmonės sumokėjo nuo šių metų pradžios. Prancūzijos valdžiai nereikėjo ir 10 dienų pirmoms priemonėms paleisti.
O mūsų valdžia verslui dalina tik pažadus. Valdžia turi suprasti, kad kuo mažiau verslo sektorių nukentės karantino metu, tuo šis grįžimo etapas bus greitesnis ir paprastesnis. Tada ir naštos valstybei teks mažiau, nes kiekviena bankrutavusi įmonė – tai prarastos ir darbo vietos, ir biudžeto pajamos“, – valdžios sprendimus kritikavo J. Karosas.
Jis tikina, kad valdžia žadėjo pasirūpinti verslu, tačiau nieko nedaro.
Apie sunkią padėtį Lietuvoje jau prakalbo kelionių, laisvalaikio ir pramogų verslo įmonės, kurių veiklą itin apsunkino dėl koronaviruso paskelbta ekstremali padėtis ir gyventojams įvesti ribojimai. Neatmetama, kad dalis įmonių turės mažinti atlyginimus arba atleisti dalį darbuotojų.
„Vis tik dar tikime, kad valdžiai atsiras politinės valios pradėti dirbti taip, kaip dirba kitų šalių politikai. Su visais iškart atsiskaitysime kai mus pasieks politikų pažadėtos likvidumo paskolos“, – teigė picerijų tinklo vadovas.
Kokios darbuotojų teisės
Kaip portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė darbo inspekcija (VDI), darbo užmokestį pakeisti darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.
Jeigu, esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai, dėl objektyvių priežasčių yra mažinamos darbdavio veiklos apimtys, darbdavys turi teisę siūlyti darbuotojui arba darbo sutarties šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl darbuotojo darbo laiko normos mažinimo.
Pavyzdžiui, numatyti, kad visą darbo laiko normą dirbantis darbuotojas tam tikrą laikotarpį dirbs ne po 8 valandas, o po 4 valandas per dieną (pamainą), arba atitinkamai mažinti darbo dienų per savaitę skaičių.
Tokiu atveju mažėjant faktiškai darbuotojo dirbtam laikui, proporcingai mažėtų ir darbuotojui išmokamas darbo užmokestis.
VDI pažymi, kad darbdavys dėl paminėtų darbo sąlygų keitimo negali nuspręsti vienašališkai, tai gali būti daroma tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu arba šalims sutarus.
Inspekcija taip pat paaiškino, kad darbo įstatymai nereglamentuoja atskiro darbo sutarties nutraukimo pagrindo dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos.
Darbdavys su darbuotoju turi teisę nutraukti darbo santykius tik vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir tvarka.
Darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita).
Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis.
Esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir dėl to neigiamai pasikeitus ekonominei ir finansinei situacijai, darbdavys gali priimti sprendimą dėl darbo organizavimo keitimo ir pan.
Tokie pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, pavyzdžiui, kai darbdavys visiškai ar iš dalies stabdo veiklą, gali būti laikomos teisėtu pagrindu nutraukti darbo sutartį su tam tikrais darbuotojais, jeigu tai lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą, kaip tai numatyta Darbo kodekse (57 str. 1 d.1 p.).
