Lietuvoje paskelbus karantiną iškart keitėsi ir verslo sąlygos, įmonės susidūrė su daugybe teisinių iššūkių – kaip spręsti darbo teisės klausimus, kaip suvaldyti tiekimą ir santykius su tiekėjais, kaip elgtis su įsipareigojimais klientams. Nemokamas atostogas arba prastovas renkasi ne visi.

Karantinas mieste(fotobanko nuotr.)

Karantinas mieste(fotobanko nuotr.)

Verslumą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ rengtoje konferencijoje Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis pastebėjo, kad tik Vyriausybei priėmus sprendimą skelbti karantiną, pasipylė įvairiausi komentarai.

„Kai kurie atsakingi verslininkai sakė, kad jie darys viską, kad atsiskaitytų su savo tiekėjais ir išlaikytų darbuotojus. Tuo metu, buvo didelių rinkos žaidėjų, didelių įmonių, kurios turėjo visai kitokį priėjimą prie likvidumo priemonių ir kitokių sąlygų su bankais, tačiau savo tiekėjams iškomunikavo, kad remdamiesi Vyriausybės paskelbtu sprendimu skelbti karantiną, vienašališkai stabdo visus mokėjimus. Tai labai nustebino ir privertė sunerimti“, – sako M. Skuodis.

Anot jo, paskelbtas karantinas neatleidžia įmonių nuo savo įsipareigojimų vykdymo. Ir pabrėžė, kad kiekvienos įmonės situacija yra labai individuali, todėl ir vertinti susiklosčiusią situaciją reikia vertinti individualiai.

REKLAMA

Nors  viešojoje erdvėje jau buvo sulaukta įvairių komentarų ir vertinimų, viceministras teigia, kad yra ir džiuginančių dalykų – verslas kalba apie verslą, išsako savo nepasitenkinimą vienais ar kitais kolegų sprendimais, kurie daro žalą viso verslo reputacijai.

„Tai labai pozityviai besikeičiantis verslo brandos lygis. Savininkai akcentuoja, kad mokėjimai su klientais net ir sudėtingomis sąlygomis – yra prioritetas. Krizė pasibaigs, o reputacija yra ilgalaikis dalykas“, – teigia M. Skuodis.

Prastovos arba nemokamos atostogos

Darbo teisės ekspertas ir „iLAW“ vadovaujantysis partneris  Tomas Bagdanskis atkreipia dėmesį, kad sunku suskirstyti verslus tik į atsakingus ir ne.

„Visi svarsto, ką daryti ir verslas pradėjo skaičiuoti. Kai kalbame apie verslą ir atsakingą verslą – sunku visus dėti į vieną krūvą, nes tai, ką gali stambus verslas, nebūtinai gali ir smulkus“, – pabrėžia T. Bagdanskis.

Anot jo, Vyriausybė sako, kad verslas, kuris karantino metu leidžia darbuotojus nemokamų atostogų, elgiasi neatsakingai, o pirminiais skaičiais tokių darbuotojų Lietuvoje buvo apie 80 tūkst., tačiau tai yra viena iš priemonių suvaldyti piniginius srautus.

„Nemokamos atostogos skamba neatsakingai, bet, kita vertus, – tai yra viena iš priemonių suvaldyti piniginį srautą. 

Kai kalbame apie verslą, vienas verslas priklauso nuo piniginio srauto čia ir dabar, o kitas turi kažkokius atidėjimus. Pavyzdžiui, jei yra baras ar restoranas jis šiandien uždarytas ir piniginio srauto nėra, o kitos įmonės galbūt teikia kažkokias paslaugas ir tie pinigai po krenta. Taigi, jei šiandien užsidaro pinigų srautas, o darbuotojui reikia mokėti, verslininkams kyla klausimai: kiek gausiu iš Vyriausybės, kada tie pinigai ateis, į kokį sąrašą pateksiu? Normalu, kad pradedama galvoti apie įvairias alternatyvas. Viena iš jų – prastovos, kita – neapmokamos atostogos“, – sako T. Bagdanskis.

REKLAMA

Anot jo, dar viena alternatyva, kurią turbūt inicijuos darbdavių organizacijos – privalomas išleidimas apmokamų atostogų: „Tokiu atveju darbdavys kažkiek susimokės, bet atsipalaiduos nuo didesnio įsipareigojimo ir tai bus mokumo valdymas.“

Šiuo metu žmonės susigūžę

Sutartinės teisės ekspertė ir advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė Indrė Barauskienė taip pat atkreipė dėmesį į individualių situacijos vertinimą. Anot jos, net ir tokiais kaip „Senukų“ atvejai nereikėtų būti drastiškiems – didelių įmonių vienokius ar kitokius sprendimus gali nulemti daug dalykų.

„Nenugalima jėga (force majeure) – nėra stipresniojo teisė. O konstatuoti, kad jie turi piniginius, srautus yra šiek tiek per drąsu. Reikia stebėti, kiek prekybos persikėlė į elektroninę erdvę ir kokia yra situacija pardavimuose. Šiuo metu žmonės yra susigūžę ir atitinkamai keičiasi žmonių vartojimo įpročiai, todėl viskas turi būti vertinama: kokios yra išlaidos, kokie srautai ateina į įmonę“, – teigia teisininkė.

Anot jos, tai, kad subjektas yra didelis, nereiškia, kad jis gali taikyti nenugalimą jėgą  ar tai, kad automatiškai negali būti taikoma – visa tai nulemia daugybė veiksnių: kaip vykdoma veikla, kokie yra piniginiai srautai, kiek sukaupta rezervo. Visgi ji pabrėžia, kad esminiu dalyku visose situacijose yra komunikacija.

„Pagrindinis dalykas yra komunikacija, nes Civilinis kodeksas nurodo, kad šalims, kurios yra saistomos sutarties, galioja bendradarbiavimo ir kooperavimosi principai. Ir būtent sąžiningo bendradarbiavimo ir kooperacijos standartas šiai diena ir turi būti demonstruojamas“, – sako I.  Barauskienė.

REKLAMA

Teisininkė pabrėžia, kad reikia sėsti prie derybų stalo ir priimti abiems pusėms priimtiną sprendimą ir tai galioja ne tik įmonėms bendraujant su įmonėms, bet ir su klientais.

Šiuo metu daug kas susiduria su situacija, kai norima atšaukti įvairias šventes: vestuves, krikštynas, gimtadienius, todėl atšaukiamos salių, kavinių, restoranų rezervacijos. Socialiniuose tinkluose galima aptikti diskusijų, kuriose iškeliamas klausimas – ar klientams privaloma grąžinti sumokėtą avansą?

I. Barauskienė sako, kad tokių situacijų, kai paslaugas teikiančios įmonės klientams nenori grąžinti už rezervacijas gautų pinigų pasitaiko, tačiau vadovaujantis bendraisiais principais, vartotojai turi teisę atgauti pinigus už nesuteiktą paslaugą.  

„Viena iš priemonių – susitarti šalims, pavyzdžiui, nukelti planuotus renginius. Nepavykus susitarti, galioja nuostata, kad net egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybei – negalint atlikti prievolės, suteikti paslaugų, įsijungia nuostata, kad šalis turi grąžinti tai, ką gavo iš kitos šalies ir kas buvo skirta sutarčiai vykdyti“, – aiškina I. Barauskienė.

Anot jos, tai principas, kuris įpareigoja, todėl krizinėse situacijose reikėtų susitarti, o to nepavykus padaryti, nereikėtų delsti. Vartotojai gali kreiptis į jų teises ginančias institucijas, o verslai  – ieškoti sprendimų.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Eurai (nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Užimtumo įstatymo pataisas, pagal kurias darbdaviai galės gauti 90 proc. arba 70 proc. darbuotojų atlyginimų dydžio valstybės ...
Gitanas Nausėda (nuotr. Fotodiena.lt)
Šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo antradienį priimtas pataisas, kuriomis 60–100 proc. padidinti atlyginimai per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems ...
Parduotuvė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Paskelbus karantiną susidūrę su finansiniais sunkumais tiek privatūs asmenys, tiek verslai suskubo prašyti bankų atidėti jų paskolų mokėjimus. Prasidėjus ketvirtajai karantino ...
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvoje nuo penktadienio žmonėms privalant viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones, Lietuvos vaistinių asociacija sako, kad viso kaukių poreikio patenkinti neįmanoma. ...
Lietuvos bankas (Vygintas Skaraitis/Fotobankas)
Lietuvos bankas (LB) įpareigojo Jungtinę centrinę kredito uniją (JCKU) iki vasaros pabaigos pašalinti pažeidimus ir veiklos trūkumus, pranešė centrinis bankas.  Lietuvos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų