„Luminor“ apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad metų sandūroje pasaulio ekonomikos padangė buvo pradėjusi šviesėti – įsigaliojo paliaubos JAV-Kinijos prekybos kare, atsirado daugiau apibrėžtumo dėl Brexit, stebėtiną atsparumą demonstravo ES periferinės šalys, o JAV toliau stebino sparčiu augimu.
„Tunelio gale jau matėsi šviesa, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai buvo ne šviesa, o koronaviruso epidemijos traukinys, kuris vėl atgaivino pasaulinės ekonominės recesijos baimes“, – sako Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Anot jo, koks bus galutinis pandemijos poveikis pasaulio ekonomikai nėra žinoma, tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, darant prielaidą, kad pandemija bus įveikta iki birželio mėn. pabaigos, prognozuojama, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomika 2020 metais susitrauks apie 2–3%, o 2021 metais ekonomikos augimas vėl sugrįš į savo vėžias.
Koronaviruso įtaka Lietuvai
Pasak ekonomistų, koronaviruso pandemija neišvengiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką, tačiau recesiją iš dalies sumažins pirmadienį priimtas 5 milijardų eurų apimties ekonomikos skatinimo planas.
Teigiama, kad Lietuva į recesiją pasiners pirmąjį šių metų pusmetį panirsime į recesiją, tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, jau antroje metų pusėje vėl bus grįžta į augimo kelią. Tad šį kartą, priešingai nei 2008-2009 metų krizės metu, Lietuvos ekonomikos nuosmukis nebus didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Prognozuojame, kad 2020 metais ekonomika susitrauks 2,5 proc.
„Lietuvos atsparumą recesijai didina stiprus Lietuvos ekonomikos imunitetas, t.y. teigiami išorės ir valdžios sektoriaus balansai bei sukaupti fiskaliniai rezervai. Be to, priešingai nei 2009 metais, Lietuva turi geras galimybes žemomis palūkanomis pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose. Išaugusį pasitikėjimą Lietuvos valstybe puikiai iliustruoja kredito reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ (S&P) sprendimas iki aukščiausio istorijoje pagerinti Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą.
Be to, Lietuvos ūkis jau ne kartą įrodė savo atsparumą nepalankiems išorės aplinkos sukrėtimams. Lietuvai pavyko išlaikyti teigiamą BVP augimą per euro zonos valstybių skolų krizę bei Rusijos ekonominės krizės akivaizdoje“ – komentuoja Ž. Mauricas.
Laukia įspūdingas ekonomikos augimas
Pasak ekonomisto, nuslūgus koronaviruso baimei ekonomikos augimas 2021 metais pasieks įspūdingus 6,5 proc. (dėl bazės efekto), o 2022-2023 metais galima tikėtis 3-4 proc. siekiančio augimo.
Lietuvą į spartesnio ekonomikos augimo lygą pakylėjo tokie veiksniai kaip ekonomikos „germanizacija“ – teigiami išorės ir valdžios sektoriaus balansai, transformacija iš migrantų donoro į migrantų magnetą, pasiektas proveržis pritraukiant pramonės sektoriaus investicijas, tolygesnė regioninė plėtra, itin spartus aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto augimas bei sumenkęs infliacijos spaudimas dėl augančios konkurencijos bei naujų technologijų diegimo prekybos sektoriuje.
„Lietuva 2021-2022 metais, tikėtina, bus sparčiausiai augsianti ekonomika Baltijos šalyse, tad tolsime nuo Latvijos ir artėsime prie Estijos. Mūsų optimistines prognozes pagrindžia tai, kad Lietuva tampa aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto lydere regione, o proveržis pritraukiant stambias pramonės investicijas leidžia diversifikuoti ir tolygiau paskirstyti ekonomikos augimą tarp Lietuvos regionų“, – sako Ž. Mauricas.
Didžiausios grėsmės ekonomikos plėtrai kyla dėl koronaviruso pandemijos baimių, augančių protekcionistinių nuotaikų pasaulyje, stiprėjančio euro kurso, tebevyraujančio neapibrėžtumo dėl „Brexit“ bei karinių konfliktų ir geopolitinių neramumų grėsmės Europos Sąjungos kaimynystėje. „Mobilumo paketo“ reguliacinės nuostatos taip pat gali ženkliai sumažinti krovininio kelių transporto paslaugų eksporto apimtis.
Panika išbalansuoja valiutų rinkas
Anot ekonomisto, vyraujanti panika dėl koronaviruso itin išbalansuoja valiutų rinką. Norvegijos valiutos kursas nukrito iki ekstremalaus lygio.
„Tokie įdomūs dalykai, jei paverstumėme darbo užmokestį dabartiniu kursu, galima pamatyti, kad Suomijoje jis tapo didesnis nei Švedijoje, o čia jis 20 proc. mažesnis nei Danijoje. Švedai ir Danai turi labai artimą bendradarbiavimą – ekonominį tiltą, tai toks keistas dalykas, kai kaimyninė šalis, o tokie skirtumai vien dėl valiutų kurso kitimo. Norvegijoje atlyginimai faktiškai sutampa su Danijos“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Teigiama, kad taip neturėtų būti ilgai ir egzistuoja didelis potencialas, kad situacija galiausiai grįš į ankstesnes vėžes. Tačiau kurį laiką Lietuvos gamintojų ir eksportuotojų konkurencingumo tai nepadidins, nes toms šalims Lietuvos produkcija tampa labai brangi.
Pastebima, kad pinga ir visos kitos šalys – krenta zloto, Rusijos ir Baltarusijos rublių kursai.
„Visos šalys aplink tampa pigesnės, todėl tampame dar brangesniais tiems turistams, kurie atvyks po karantinų laikotarpio, todėl iškyla grėsmė, kad bus sunku užtikrinti konkurencingumą“, – teigia Ž. Mauricas.
Visgi jis pabrėžia, kad Lietuva yra viena mažiausiai nuo turizmo priklausomų šalių ES, taigi lyginant su kitomis šalimis, šioje srityje ekonominis kritimas, bus mažesnis.
„Visada plakdavome save, kad turizmas Lietuvoje yra neišnaudotas potencialas, skrydžių susisiekimas buvo prastas, o dabar visa tai patapo privalumu. Oro transportas sustabdytas, turizmo srautas ilgą laiką dar bus labai žemas. Tai yra trūkumas virtęs privalumu, dėl kurio ekonominis kritimas Lietuvoje bus mažesnis“, – svasto Ž. Mauricas.
Ekonomistas pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbi komunikacija, kuri padėtų suvaldyti kilusią paniką, o ypač smulkaus ir vidutinio verslo, kuris tiesiogiai patiria karantino poveikį, nes veikla yra apribota, arba netiesiogiai, tačiau matomas didelis pajamų kritimas. Jo teigimu, tai svarbu siekiant išvengti vartotojų baimės, dėl kurios ir gali kristi vartojimas.
