Šiuo metu turizmo sektoriui tenka spręsti daugybę iššūkių –  ką daryti su užsienyje įstrigusiais keliautojais, kaip grąžinti klientams pinigus už neįvykusias keliones, kaip elgtis su darbuotojais, įmonei negaunant pajamų?

(nuotr. SCANPIX)

(nuotr. SCANPIX)

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad atvykstamasis turizmas Lietuvoje generuoja milijardą eurų per metus, o išvykstamasis 300 milijonų eurų. 

Anot jos, jau vasarį turizmo sektorius susidūrė su krize. Buvo atšaukiamos verslo kelionės, konferencijos. 

„Šiuo metu smulkusis verslas išgyvena didžiulę krizę, verta atkreipti dėmesį, kad turizmo sektoriuje smulkiojo verslo įmonės sudaro netgi 80 procentų. Tačiau negalima teigti, kad vienos įmonės yra labiau pažeidžiamos nei kitos.  Šiuo metu visos turizmo sektoriaus įmonės yra pažeidžiamos ir klausimas tik vienas kiek jų išgyvens šią krizę“, – pastebi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

Ž. Gavelienės teigimu, turizmo sektoriuje dirba 48 tūkstančiai darbuotojų. Ir nors šiuo metu yra įvestas karantinas, o užsakymų kelionėms nėra sulaukiama darbuotojams tenka dirbti kaip niekad daug. 

REKLAMA

„Dalis lietuvių išvykę atostogauti yra įstrigę užsienio šalyse, tad turizmo agentūrų darbuotojai bando visais būdais padėti jiems grįžti“, – teigia specialistė.

Neaiški situacija dėl force majeure

Turizmo teisės ekspertas, advokatas Edmundas Rusinas teigia, kad problema yra didelė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu. 

„Didžioji dalis kelionių yra organizuojamos iš anksto, todėl yra surenkamos lėšos iš klientų ir perduodamos paslaugos tiekėjams – viešbučiams, pervežimo įmonėms. Svarbu paminėti, kad šio lėšos nėra saugomos.

Įvykus koronoviruso protrūkiui, paskelbus pandemiją, kelionių organizatoriai ne tik kad negali susigrąžinti pinigų, jie dar savo lėšomis turi parsivežti keleivius anksčiau laiko. Kiekvienas kelionių organizatorius siekia užtikrinti saugumą ir daro viską, kad žmonės galėtų sugrįžti į Lietuvą“, –  teigia E. Rusinas.

Dar pasak teisės eksperto, kelionių organizatoriai susiduria ir su kita problema – klientai nori atgauti pinigus už keliones, kurios neįvyko. Šiuo metu yra gaunami tūkstančiai prašymų grąžinti pinigus.

„Šiandien Lietuvoje veiklą vykdo apie 400 kelionių organizatorių. Jiems sustabdžius veiklą ir negaunant apyvartinių lėšų kyla klausimas kaip susitarti su klientais, kurie reikalauja grąžinti pinigus.

Sprendimas yra sudėtingas, nes turizmas yra viena iš sričių, kuri yra reglamentuojama ES teisės normomis. Kelionių organizatoriai turi remtis ES kelionių direktyva, kurią esame perkėlę į nacionalinės teisės reikalavimus. Kelionių direktyva yra priimta prieš keletą metų“, –  aiškina E. Rusinas.

REKLAMA

Anot teisės eksperto, šiai dienai iškyla daugybė klausimų kaip direktyvą reikėtų taikyti praktikoje. Daugelis verslininkų ir klientų šiuo metu kalba apie force majeure ir nenugalimas aplinkybes, kuriomis remiantis galima nesilaikyti sutarties įsipareigojimų išvengiant atsakomybės. 

„Tačiau turizmo teisėje force majeure  nėra. Čia taikomas kitoks apibrėžimas – ypatingos aplinkybės. Tai yra ne tas pats kas force majeure. Ligos ar šiuo metu paskelbta pandemija nėra įtraukta į ypatingų aplinkybių sąrašą. Todėl išeina, kad klientai turi teisę prašyti pinigų.

Todėl šiuo metu vyksta kelionių direktyvos detalizavimas, kad būtų aiškesnė situacija kaip susitarti kelionių organizatoriams ir jų klientams. Šiandien kelionių direktyva leidžia klientams prašyti grąžinti visą sumą už neįvykusią kelionę“, –  tikina teisės ekspertas.

Ž. Gavelienės teigimu daugelis Europos valstybių jau rado sprendimą, jos klientams negrąžina pinigų, tačiau už tą pačią sumą suteikia kelionių čekį, kurį klientai galės panaudoti ateityje. 

„Tai šiuo metu yra vienintelė galimybė išsaugoti ir verslą, ir keliautojo pinigus“, –  tvirtina kelionių ekspertė.

Pasak teisės eksperto E. Rusino, šis būdas būtų priimtiniausias, nes šiuo metu kelionių organizatoriams grąžinti pinigus visiems klientams yra beveik neįmanoma, o kelionių čekiai ar suteikiama nuolaidą padėtų abiems pusėms susitarti.

Vartotojai turi teisę prašyti grąžinti pinigus

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės pavaduotojos Neringos Baronienės teigimu, tarnyba vis tik akcentuoja vartotojo interesus. Žmonės turi teisę susigrąžinti pinigus.

REKLAMA

„Tačiau matydami dabartinę padėtį suprantame ir kelionių organizatorių rūpestį. Todėl mūsų tarnybos pozicija tampa nuosaikesnė. 

Siūlome vartotojams ieškoti kompromisų, sutarties nutraukimą siūlome tik kaip jau neišvengiamą priemonę. O ir nusprendus pinigus susigrąžinti siūlome grąžinimo terminą nukelti tam tikram laikotarpiui.

Taip pat galioja ir visos kitos kolegų jau minėtos priemonės – tai pačiai pinigų sumai išrašyti kelionių čekiai ar tam tikros nuolaidos kitai kelionei. Visos priemonės tinka, jeigu tik pavyksta abiems pusėms susitarti. 

Tačiau vartojų tarnyba negali pakeisti teisės aktų nuostatų. Sutarties nutraukimas, kaip galutinė priemonė vis tiek išlieka“, –  aiškina N. Baronienė.

Iššūkiai dėl darbuotojų

Darbo teisės ekspertas, „iLAW“ vadovaujantysis partneris dr. Tomas Bagdanskis teigia, kad šiuo metu visi verslo atstovai sprendžia klausimus susijusius su darbuotojais.

„Galimybės yra kelios – išleisti darbuotojus apmokamų arba nemokamų atostogų, fiksuoti prastovas, keisti darbo sutartis, mažinti darbo laiką ir atlyginimus arba darbuotojus atleisti. Šiuo metu yra svarstomi darbo kodekso pakeitimai dėl prastovos. Remiantis dabartiniu darbo kodeksu esant prastovai įmonės turėtų darbuotojams mokėti minimalią mėnesinę algą.

Pagal siūlomus pakeitimus verslas turėtų darbuotojams mokėti 40 procentų minimalios mėnesinės algos, o 60 procentų dengtų valstybė.  Šis sprendimas padėtų įmonėms išsaugoti darbo vietas“, –  sako darbo teisės ekspertas.

Taip pat anot jo, vyriausybė darbdaviams, kurie neatleis darbuotojų siūlys subsidiją nuo tos sumos, kuri buvo mokėta už prastovą. Tačiau darbdavys privalės pusę metų neatleisti darbuotojo nuo to laiko, kada bus išmokėta subsidija.

REKLAMA

 „Visomis šiomis priemonėmis valdžia siekia padėti įmonėms išlaikyti darbuotojus. Jeigu jos bus patvirtintos verslui bus nuimta dalis naštos“, –  tikina T. Bagdanskis.

Dar darbo teisės ekspertas siūlo, darbdaviams ir darbuotojams ieškoti bendrų sprendimų, galbūt kuriam laikui naudoti atostogas arba mažinti darbo valandas ir atlyginimą.

Ž. Gavelienė džiaugiasi, kad vyriausybė apskritai ieško sprendimų, tačiau tikina, kad niekada nebus visi patenkinti.

„Siūlomi sprendimai nėra išsigelbėjimas, nes siūloma minimali mėnesinė alga gelbės ne visus. Juk yra šeimų, kur tik vienas iš tėvų yra dirbantis“, –  teigia Ž. Gavelienė.

Kalbant apie prastovas pasak ekspertės, darbdaviai susiduria su problema, kad negali jų fiksuoti, nes turizmo įmonių darbuotojai šiuo metu daug dirba stengdamiesi susigrąžinti visus keliautojus iš užsienio šalių.

Darbo teisės ekspertas tokiu atveju siūlo tartis dėl dalinės prastovos, pavyzdžiui galima susitarti, kad darbuotojas dirba 2 ar 3 dienas per savaitę. 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
(Andrius Ufartas/Fotobankas)
Karantino metu su elektronine prekyba išaugo ir siuntų į paštomatus skaičius. Tokių paslaugų tiekėjai sako, kad šiuo metu siuntų kiekis viršija netgi kalėdinį laikotarpį. ...
Pasienis (nuotr. stop kadras)
Pasienyje su Latvija, ties Grenstalės-Saločių patikros postu susiformavo kelių kilometrų vilkikų eilės. Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas ...
Veido kaukės Norfoje
„Facebook“ kilo pasipiktinimo banga dėl to, už kokią kainą prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse dabar pardavinėjamos veido kaukės, kurias rekomenduojama dėvėti viešose ...
Šildymas (nuotr. BFL / A. Ufartas)
Lietuvoje paskelbus karantiną, o Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui užsiminus apie galimybę šiuo laikotarpiu atidėti komunalinius mokesčius, dalis miesto gyventojų ...
(nuotr. „Regitra“)
Nuo pirmadienio, balandžio 6 d., „Regitra“ atnaujina klientų aptarnavimą padaliniuose pagal išankstinę registraciją tiems, kuriems reikalingos transporto priemonių ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų