Mauricas: recesijos tikimybė didėja su kiekviena diena

Pasaulyje išplitus koronaviruso pandemijai, Europos Sąjungoje (ES) ekonomikos recesijos tikimybė didėja su kiekviena diena, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Pasak jo, istoriniai buvusių epidemijų duomenys rodo, kad jų paveiktos šalys dažniausiai patiria recesiją, tačiau gera žinia yra ta, kad dažniausiai tai trunka vieną arba du ketvirčius, nes epidemijų ekonominis poveikis stipriausiais būna pirmaisiais mėnesiais.

„Jei Lietuva netaps dar vienu epidemijos epicentru ir mes išsisuksime su pakankamai nedideliu atvejų skaičiumi, yra tikrai nemaža tikimybė recesijos iš viso išvengti. Lietuva nėra per daug priklausoma nuo tarptautinio turizmo, oro transporto sektorius taip pat nėra labai svarbus, be to, mūsų pramonė nėra labai stipriai integruota į pasaulines tiekimo grandines“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, tą rodo ir situacija Kinijoje, kur didžiąją dalimi jau pasibaigęs pramonės strigimas Lietuvai turi tik labai nedidelės įtakos. Anot ekonomisto, Lietuvoje yra tik kelios įmonės, kurios patiria sunkumų gaunant komponentų iš Kinijos, tuo metu kitos įmonės netgi gauna daugiau užsakymų, nes vėluojant tiekimui iš Kinijos ieškoma alternatyvų, neretai už jas sutinkant mokėti daugiau.

„Manyčiau, kad jei Lietuva netaps dar vienu viruso epicentru, ekonomikos augimas sulėtės – galbūt iki nulio procentų, galbūt pirmą ir antrą ketvirtį patirsime formalią recesiją, tačiau metų gale ekonomika atsigaus ir mes juos baigsime su bendru pliusu. Jei turėsime panašų scenarijų kaip Italijoje, recesijos išvengti mums tikriausiai nepavyks“, – tvirtino ekonomistas.

REKLAMA

Tiesa, anot Ž, Maurico, net ir antruoju atveju recesija neturėtų būti ilgalaikė.

„Žiūrint į praeities atvejus – SARS protrūkį 2003 metais, Kiaulių gripą 2009-aisiais, netgi Ispaniškąjį gripą, kuris nusinešė 50 mln. žmonių gyvybių, jų aktyviausias periodas trukdavo iki dviejų ketvirčių. Kartais epidemijos atsinaujina, tačiau tokiu atveju jų ekonominis poveikis jau būna mažesnis, nes ekonomikos sulėtėjimą lemia ne tiek viruso plitimas, bet jį lydinčios emocijos. Kai turime kažką nežinomo, sukeliama reakcija padaro daugiau žalos nei tiesiogiai ligos protrūkis“, – aiškino Ž. Mauricas.

Pasak jo, per pusmetį ar kiek ilgesnį laiką žmonija sugeba surasti kažkokius sprendimus – ar vakciną, ar pakeičia savo gyvenimo įpročius.

„Pavyzdžiui, prabėgus metams po SARS epidemijos Honkonge bendras susirgimų ir mirčių skaičius nuo kitų ligų sumažėjo, nes žmonės tiesiog pradėjo sveikiau gyventi, daugiau dėmesio skirti higienai“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, epidemijų įtaka atskiriems ekonomikos sektoriams nėra vienoda – pavyzdžiui, maisto pramonės sektorius netgi laimi, nes žmonės daug perka atsargai, „juodai“ dienai, tuo metu turizmas, oro transportas, viešbučiai, restoranai nukenčia kur kas daugiau.

„Naftos kainų kritimas vienoms šalims yra labai didelis minusas, tačiau Lietuvai tai yra šioks toks pliusas, nes mažins infliacijos spaudimą ir kažkiek palaikys gyventojų perkamąją galią“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Pasak jo, naftos kainų kritimas gali padėti greičiau atsigauti toms epidemijos paveiktoms šalims, kurios yra priklausomos nuo šios žaliavos importo.

REKLAMA

„Tai visų pirma yra Kinija ir Europos Sąjunga. Todėl nėra viskas vien tik juodomis spalvomis nupiešta. Jei bus kaip prieš tai buvusių epidemijų proveržių atveju ir truks maksimum iki birželio, Lietuvai yra vilties išvengti recesijos, tiesa, Europos Sąjunga tos vilties turi mažai“, – sakė Ž. Mauricas.

Jis taip pat pabrėžė, kad po epidemijų einantys metai ekonomine prasme dažniausiai būna įspūdingi, nes centriniai bankai ir vyriausybės imasi skatinimo priemonių ir ekonomikos augimas viršija potencialą.

„Nenustebčiau, kad Lietuvoje kitąmet ekonomikos augimas sieks 4 proc. ar net daugiau“, – prognozavo Ž. Mauricas.

Tuo metu akcijų kainų griūtį pasaulio rinkose, įskaitant ir Lietuvoje, anot ekonomisto lėmė ne tik koronaviruso pandemija.

„Visų pirma, dar prieš epidemiją akcijų kainos buvo užkilusios į rekordines aukštumas ir laukė preteksto kristi. Todėl tas kritimas kokiais 10 procentų iš esmės yra kainų normalizavimasis.  Dabar jau kažkiek rinkos reaguoja ir į patį virusą, tačiau vėlgi, istoriniai duomenys rodo, kad taip būna tik labai trumpą laiką – kritimas būna ženklus, bet labai trumpas. Maždaug savaitę ar dvi iki to momento, kai ligos atveju skaičius pasiekia piką“, – aiškino Ž. Mauricas.

Pasak jo, situacijai pradedant gerėti, rinkos atsitiesia, o tam įtakos turi ir vyriausybių taikomos ekonomikos skatinimo priemonėms.

„Virusas ateina ir praeina, bet skatinimo priemonės užsilaiko ilgiau, politikai tam paprastai randa priemonių. Pavyzdžiui, JAV jas tikriausiai išlaikys iki metų pabaigoje vyksiančių prezidento rinkimų, britai tą tikriausiai darys dėl su Brexitu susijusių neapibrėžtumų, ES taip pat sugalvos priežasčių, čia atpirkimo ožiu gali tapti Italija. Tos  priemonės šiemet jos tikrai nesibaigs, todėl kiti metai ekonomiškai gali būti pakankamai įdomūs“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

REKLAMA

Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį dėl koronaviruso grėsmės nusprendė dviem savaitėms sustabdyti visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, uždrausti keliones į kai kurias valstybes.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų