Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, viešėjęs naujienų portalo tv3.lt studijoje, tikino, kad pereinamuoju laikotarpiu, nuo vasario 1 dienos iki gruodžio 31 dienos visos sąlygos tiek Lietuvos verslui, tiek jos gyventojams išlieka tokios pačios.
„Tačiau Lietuvos piliečiai šiuo metu dirbantys ir gyvenantys Didžiojoje Britanijoje turi susitvarkyti savo statusą, kuris jiems leis ir toliau po „Brexit“ toje šalyje gyventi ir dirbti“, – teigė D. Matulionis.
Pasak vicekanclerio, paskutiniai duomenys rodo, kad ir iš 200 tūkst. tautiečių gyvenančių Didžiojoje Britanijoje jau 140 tūkst. žmonės savo statusą susitvarkė.
Tačiau dar nemaža dalis lietuvių savo statuso nepakeitė. Todėl D. Matulionis ragina nelaukti ir jį pasikeisti. Kitu atveju pavėlavę ir statuso nesusitvarkę žmonės bus traktuojami kaip atvykę jau po „Brexit“.
„Šiuo pereinamuoju laikotarpiu žmonės taip pat gali vykti dirbti į Didžiąją Britaniją, tačiau neaišku, koks jų statusas bus po gruodžio mėnesio, pasibaigus deryboms. Lietuviams vykstantiems turistiniais tikslais taip pat kol kas nėra jokių apribojimų“, – kalbėjo D. Matulionis.
Tačiau, anot vicekanclerio, po gruodžio 31 dienos įsidarbinti ir gyventi Didžiojoje Britanijoje tautiečiams bus sudėtingiau.
„Žinoma, gali būti, kad pereinamuoju laikotarpiu atvykusiems žmonėms bus taikomos išlygos. Tačiau nesame tuo garantuoti, viską lems susitarimas“, – sakė D. Matulionis.
Kalbėdamas apie socialines garantijas ir išmokas Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams vicekancleris taip pat tikina, kad viskas paaiškės po derybų. Tačiau, anot jo, socialinių garantijų klausimu žmonės negali būti diskriminuojami. Tiek Didžiosios Britanijos piliečiai, tiek lietuviai, turintys leidimą gyventi ir dirbti privalo gauti tas pačias valstybės teises.
„Net ir po „Brexit“ legaliai dirbantys lietuviai gaus visas socialines išmokas“, – tikino D. Matulionis.
Kiek lietuvių jau grįžo namo?
„Konkretaus skaičiaus, kiek žmonių grįžta iš Jungtinės Karalystės, neturime. Tačiau pastebima džiuginanti tendencija, kuri rodo, kad pernai grįžo 70 proc. daugiau žmonių nei 2018 m. Didelė tikimybė, kad dalis grįžusiųjų yra iš Didžiosios Britanijos.
Apskritai pernai pirmą kartą per 28 metus gyventojų skaičius Lietuvoje nesumažėjo, bet padidėjo. Žinoma, atvykusių skaičius didelis dar ir dėl to, kad pernai sulaukėme daug imigrantų iš trečiųjų šalių“, – didėjančiais gyventojų skaičiau rodikliais džiaugėsi vicekancleris.
Pasak jo, gyventojų skaičius turėtų didėti ir kitais metais.
„Iki tam tikros ribos neturėtume baimintis ir imigracijos ir trečiųjų šalių. Siekiant reguliuoti žmonių srautus yra įvedinėjamos tam tikros imigracijos kvotos. Bus nustatyta viršutinė riba, kuri nurodys kiek imigrantų galime priimti, ypač tokių, kurie dirba nekvalifikuotus darbus. Nes susidursime su problemomis, kai mūsų tautiečiai atsisakys dirbti nekvalifikuotą darbą už mažą atlyginimą, o trečiųjų šalių piliečiai sutiks. Tad jau dabar šią problemą reikia spręsti“, – teigė D. Matulionis.
Pagrindinė problema – švietimas
Vicekanclerio teigimu, grįžusiems lietuviams integruotis padeda vieno langelio principu veikiantis informacijos centras – „Renkuosi Lietuvą“. Informaciją šiame centre galima gauti darbo, švietimo, sveikatos apsaugos, ir kitais su grįžimu į Lietuvą susijusiais klausimais.
Susirasti darbą Lietuvoje padeda „Work in Lithuania“ programa.
D. Matulionio teigimu, viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės negrįžta į Lietuvą, yra vaikų švietimas. Daugelis šeimų baiminasi, kad vaikams bus sunku integruotis į lietuviškas mokyklas dėl kitokių mokyklos programų ir kalbos barjero.
„Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija šią problemą ėmėsi spręsti. Yra kuriama speciali programa, kurios pagrindu jau yra atrinkta dešimt mokyklų, kurios priims iš emigracijos grįžusių lietuvių vaikus. Jiems bus taikomas liberalesnis vertinimas, kol jie pasivys savo bendramokslius.
Tais atvejais, kai vaikams tikrai labai prastai seksis integruotis, bus kuriamos išlyginamosios klasės, kurias baigę vaikai galės prisijungti prie kitų bendramokslių arba lankstesni mokymosi grafikai. Pavyzdžiui, vaikams prasčiau mokantiems lietuvių kalbą jos mokymas bus sustiprintas, tačiau kito dalyko – vokiečių ar anglų kalbos pamokų skaičius sumažintas. Taip pat tokiose mokyklose dirbs daugiau mokytojų asistentų, kurie bus atsakingi už vaiko integraciją“, – kalbėjo vicekancleris.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija skelbė, kad nuo vasario 1 d. Jungtinė Karalystė oficialiai išstoja iš Europos Sąjungos.
