Vilnietis, naujamiesčio mikrorajono gyventojas Modestas, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo „Mano būsto“ atsiųstais įkainiais už laiptinėje įjungtą elektros saugiklį. Ši paslauga atsieis 77,44 eurų. Tiesa, apmokėta ji bus iš kaupiamųjų lėšų, tačiau suma gyventojui atrodo per didelė.
„Aš sakau, kad brangu šitiek mokėti, nes čia tiesiog saugiklis. O man atsako, kad visi dabar kainas nežmoniškai susikėlę. Tačiau, ar tai yra normalus atsakymas iš daugiabutį administruojančios įmonės?“, – klausia vilnietis.
Pasak Modesto, jis siūlėsi pats gedimą pataisyti, tačiau atsakymo sulaukė neigiamo: „Prašiau, kad duotų raktą nuo skydinės ir pats būčiau įjungęs, kad nereikėtų jiems važinėti. Tačiau gavau atsakymą, kad tam reikia visokių sertifikatų ir t.t.“
„Kas iš to, kad turim inovatyvias mobiliąsias programėles ir galime sekti sąskaitas, kai štai, antrą savaitę iš eilės elektros saugiklis išsijungia, o jam įjungti būtinas specialistas. Be jo – niekaip. O už kiek jūs paspaustumėt mygtuką?“ – retoriškai draugų socialiniame tinkle klausė Modestas.
Po pasidalinimu atsirado daugiau abejojančių pateikta kaina už saugiklio įjungimą. Vilniečiai komentavo, kad jau daugelis paprastų „Mano būsto“ paslaugų, tokių kaip lempučių keitimas laiptinėse, tapo aukso vertės.
Kiti draugai ėmė siūlyti pačiam Modestui imtis namo priežiūros, steigiant mažąją bendriją arba prižiūrėti namą pagal jungtinės veiklos sutartį.
Gyventojai gali patys rinktis rangovą
„Mano būsto“ atstovo spaudai Pauliaus Ugianskio teigimu, namo administratorius yra atsakingas už daugiabučio bendrųjų patalpų ir inžinerinių sistemų priežiūrą. Kadangi minėtas gedimas įvyko elektros skydinėje, įmonė privalo užtikrinti saugų ir savalaikį gedimo likvidavimą.
„Tokiems atvejams turime specialistus, kurie yra apmokyti dirbti su potencialiai pavojingais įrengimais. Rūpindamiesi gyventojų saugumu negalime leisti, kad bet kas, kas neturi specialių žinių ir atitinkamų atestatų, lįstų į elektros skydinę. Tai yra pavojinga ir būtų labai neatsakinga. Įsivaizduokite, jei įvyktų nelaimė. Be to, patekimą į patalpas, kuriose yra veikiantys elektros įrengimai griežtai reglamentuoja ir Energetikos ministro įsakymas“, – situaciją komentuoja specialistas.
Anot P. Ugianskio, darbų kainą sudaro avarinės tarnybos atvykimo, elektros energijos atnaujinimo ir automatinio jungiklio įjungimo mokestis. Jis yra patvirtintas pagal avarinės tarnybos vidaus tvarką.
Minėta suma bus apmokėta iš kaupiamųjų lėšų, tad papildomai gyventojams mokėti nereikės. O darbams atlikti daugiabutyje namo savininkai, daugumos sprendimu, visada gali rinktis sau labiausiai tinkantį rangovą. Tiesa, tokiu atveju visi darbai turi būti suderinti su administratoriumi.
Savarankiška daugiabučio priežiūra
Taip pat daugiabučio gyventojai, nepatenkinti daugiabutį administruojančia įmone, namo valdymą gali perimti į savo rankas.
Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė tokiu atveju siūlo steigti mažąją bendriją arba prižiūrėti namą pagal jungtinės veiklos sutartį (JVS).
Anot specialistės, daugiabučių savininkai, pasirinkę bendriją, patys tvarko savo nuosavybę. Namo bendrijai įkurti reikalingas namo savininkų susirinkimas, per jį tvirtinami bendrijos įstatai, išrenkamas pirmininkas, buhalterė ir kiti atsakingi asmenys.
Jeigu bendrija ketina administruoti kelis namus, būtinas bendrijos valdymo organas – valdyba. Įstatus turi patvirtinti notaras. Tuomet galima užregistruoti bendriją kaip juridinį asmenį.
„Visas įkūrimo ir registravimo išlaidas padengia patys butų savininkai. Bendrijos valdymas yra atsakingas darbas, už kurį pinigus pirmininkui moka butų savininkai, o tas atlyginimas paprastai būna mažas arba jo visai nebūna, nors atsakomybę pirmininkui tenka prisiimti nemažą“, – sako E. Šlajūtė.
Specialistės teigimu, namo priežiūra JVS panaši į bendriją, tačiau nuo jos skiriasi tik tuo, kad nereikia steigti juridinio asmens, taip sutaupomos lėšos dokumentų rengimui, tvirtinimui bei registravimui.
Savininkai pasirašydami JVS visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų. Išrinktajam pagal JVS valdytojui tenka panaši atsakomybė kaip ir bendrijos pirmininkui.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad JVS būdas turi rizikos, nes išrinktojo žmogaus vardu yra atidaroma banko sąskaita, jis vienas valdo finansinius srautus. JVS gera išeitis namams, kuriuose yra iki 20 butų, jei jų daugiau – geriau rinktis bendriją. Taip pat svarbu paminėti, kad įgaliotiems asmenims atlyginimas nemokamas“, – teigia E. Šlajūtė.
