Kitos ekonomikos krizės belaukiant: įvardijo, kuriems verslams kyla didžiausias pavojus

Prognozuojama ekonominė krizė kelia nemažai sumaišties verslo pasaulyje. Tačiau būtent ji skatina ieškoti vis naujesnių ir perspektyvesnių būdų užtikrinti verslo finansavimo modelius, kurie verslininkus skatintų žvalgytis tolesnių ateities perspektyvų. Vis dėlto kai kurių verslų rizikingumas išlieka gana didelis.

(nuotr. 123rf.com)

„Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos bankų asociacijos atlikta verslo sektorių analizė parodė, kad Lietuvos verslininkai krizės pamokas jau išmoko. Naujausi Lietuvoje veikiančių įmonių finansiniai rodikliai rodo, kad verslas pasirengęs galimam ekonomikos sulėtėjimui, tačiau kai kuriems sektoriams reikia nuosekliau valdyti riziką ir pasirūpinti geresne finansine sveikata.

„Creditinfo Lietuva“ specialistams nerimą kelia kai kuriems sektoriams būdingas investicijų stygius ir nenoras konsoliduotis. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, siekiant tvaraus augimo, įmonėms vis svarbesnis tampa rizikų valdymas ir atsakingas skolinimasis.

Anot LBA prezidento Manto Zalatoriaus, finansinis įmonių paveikslas yra gana geras, o bankai yra ir bus pagalba atsakingai dirbančiam verslui – vien nuo 2018 m. iki 2019 m. spalio pasirašyta kreditavimo sutarčių už daugiau kaip 4 mlrd. eurų.

Kalbėdama apie įmones, kurios pasižymi mažiausia bankroto rizika, „Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė išskiria šiuos verslo sektorius – statyba, transportas ir žemės ūkis. O į didžiausią rizikos zoną, anot specialistės, patenka restoranų verslas.

REKLAMA

„Kas trečia restoranų veikla besiverčianti įmonė yra aukštos bankroto rizikos, pusės sektoriaus įmonių finansinė būklė yra silpna arba ribinė“, – tvirtino R. Ruseckaitė.

Tačiau pasak specialistės, net ir mažą bankroto procentą turinčios įmonės turi sričių, kuriose verta pasitempti. Pavyzdžiui netgi 53 proc. transporto įmonių yra smulkios, jose dirba 1–4 žmonės. Tai lemia „aštri“ konkurencija, todėl mažos įmonės dažniausiai veikia kaip subrangovai priklausydamos nuo didžiųjų rangovų.

„O transporto įmonės turi sukaupusios nemažai nuosavų resursų, vadinasi, yra daug labiau pasiruošusios galimiems iššūkiams ir rinkos pokyčiams“, – sakė R. Ruseckaitė. Kita vertus, per dešimtmetį Lietuvos transporto verslo sektorius struktūriškai menkai tepasikeitė – jame vis dar dominuoja nedidelės, mažiau nei 5 vilkikus turinčios, įmonės.

Specialistės teigimu, ateinanti krizė turės kitokį poveikį, verslininkai, nenorėdami užleisti užimamų pozicijų, privalės galvoti apie investicijas į technologijas.

LBA analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio teigimu, bet kokios srities įmonei planuojant stabilią finansinę situaciją būtina investuoti į nuosavą kapitalą.

Anot specialisto, verslo finansavimo portfelis nuo 2015-ųjų auga vidutiniškai po 10 proc. kasmet. Tačiau keičiasi verslo finansavimo šaltiniai: prieš keletą metų išimtinai dominavusį bankinį verslo kreditavimą papildė finansavimas finansų rinkose.

„LBA atlikto tyrimo metu apklausus 509 įmones buvo padarytos kelios įžvalgos. Vis dar gajus mitas, kad gauti bankinį finansavimą yra labai sunku. Štai 34 proc. įmonių teigia, bandžiusių gauti kreditą sako, kad jį gauti yra labai sunku. O netgi 58 proc. nebandžiusių teigia tą patį, kad kreditą gauti sunku“, – teigė V. Tamkvaitis. 

Tačiau kaip rodo LBA tyrimo duomenys, net 67 proc. visų įmonių, prašiusių investicijų, jas gavo. Taip pat buvo pastebėtas aktyvus regionų įsitraukimas, netgi 66 proc. regionų įmonių prašė finansavimo ir 65 proc. jį gavo.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų