Lietuvoje paskolų palūkanos augo jau kurį laiką – nuo 2017 m. pabaigos. Šiuo metu Lietuvoje paskolų palūkanos, palyginti su vidutiniu Europos Sąjungos (ES) šalių palūkanų dydžiu, yra daug didesnis. Nepaisant to, specialistai teigia, kad palūkanų normų lygis Lietuvoje stabilizavosi ir šiais metais žymiai kilti nebeturėtų.

(nuotr. Andrius Ufartas/fotobankas)

(nuotr. Andrius Ufartas/fotobankas)

Per 2019 m. paskolų palūkanų normos kito nevienodai. 2019 m. pradžioje tiek būsto paskolų, tiek paskolų įmonėms palūkanų normos dar augo, vėliau jos stabilizavosi ir metų antroje pusėje ėmė rodyti mažėjimo požymius.  

Pavyzdžiui, būsto paskolų palūkanos per pirmą metų ketvirtį ūgtelėjo nuo 2,25 iki 2,42 proc., tačiau vėliau pamažu žemėjo ir, naujausiais duomenimis, spalio mėn. pabaigoje siekė 2,37 proc. Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius pastebi, kad panaši palūkanų kaita taip pat stebėta ir įmonių paskolų segmente.

Būsto paskolų palūkanų norma

Būsto paskolų palūkanų norma

„Verta pažymėti, kad palūkanų normų augimo stabilizacija 2019 m. sekė po gana spartaus palūkanų augimo, prasidėjusio dar 2017 m. pabaigoje. Tuomet būsto paskolų palūkanų normos siekė 2,05 proc. ir buvo 0,37 procentinio punkto mažesnės nei 2019 m. pikas pirmo ketvirčio pabaigoje. Panašiai keitėsi ir verslo paskolų palūkanų normos, kurių metinis vidurkis per tuos pusantrų metų didėjo nuo 2,35 proc. iki 2,85 proc.“, – sako J. Markevičius.

REKLAMA

Vartojimo paskolų palūkanų norma

Vartojimo paskolų palūkanų norma

Didelis pokytis nenumatomas

Manoma, kad stabilizavęsis palūkanų normų lygis panašus išsilaikys ir 2020 m. Spėjama, kad palūkanų stabilizaciją iš dalies lėmė ir aktyvesnė mažesniųjų rinkos dalyvių veikla.

„Pakilus palūkanoms stebime, kad paskolų rinkoje aktyvesni tapo mažesni rinkos dalyviai. Jų paskolų kaina tapo labiau konkurencinga, o tai galimai turėjo įtakos bendrai palūkanų normų kredito rinkoje stabilizacijai ir netgi nedideliam sumažėjimui.

Vartojimo paskolų rinkoje, kur veikia nemažai nebankinių dalyvių, paskolų palūkanos pastaraisiais metais pastebimai mažėjo. Šie pavyzdžiai rodo, kad rinkos jėgos veikia ir yra svarbus paskolų kainos veiksnys“, – svarsto J. Markevičius.

Reaguodamas į palūkanų normų išaugimą, Lietuvos bankas 2019 m. pabaigoje išleido viešą konsultaciją su pasiūlymais, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje. J. Markevičius teigia, kad ši konsultacija parodys, kokie pasiūlymai rinkos dalyvių yra vertinami kaip perspektyvūs ir galintys prisidėti prie konkurencijos būsto paskolų rinkoje didėjimo.

Palūkanos vienos didžiausių Europoje

Tokios keleto metų palūkanų normų tendencijos Lietuvoje skyrėsi nuo tendencijų kitose ES šalyse. Pasak, J. Markevičiaus, daugumoje šalių paskolų palūkanų normos mažėjo, nepaisant dėl paaštrėjusių prekybos karų ir „Brexit" įtampos susilpnėjusios euro zonos ekonomikos.

„Prieš keletą metų buvusios vienomis mažiausių, šiuo metu paskolų palūkanų normos Lietuvoje tapo didesnės nei vidutiniškai tarp euro zonos šalių. Jos priartėjo prie palūkanų kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, kur palūkanos iki tol buvo pastebimai aukštesnės“, – pastebi J. Markevičius.

REKLAMA

Palyginti su kitomis ES šalimis, palūkanos Lietuvoje yra didesnės daugmaž 1 proc. punktu, nei ES vidurkis.

„ES palūkanų vidurkis išlieka apie 1,2 – 1,5 proc. Anglijoje netgi fiksuotos palūkanos yra apie 2,3 proc., kai pas mus tokios yra kintamosios palūkanos. Vieša paslaptis, kad mes Lietuvoje turbūt skolinamės brangiausiai“, – sako Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FiKVA) prezidentas Marius Jansonas.

Pasak jo, tokią situaciją Lietuvoje galėtų padėti suvaldyti nacionalinio banko įsteigimas.

„Jeigu, pavyzdžiui, Lietuva turėtų savo nacionalinį banką, kur būtų ir valstybės akcijų ir privataus kapitalo, mes turėtume įrankį kaip galėtumėme konkuruoti su šitais bankais. Mes galėtume pasakyti, kad na, pavyzdžiui, bus nustatyta 1,5 proc. banko marža, tai natūralu, kad didžioji dalis žmonių rinksis banką ne pagal sąlygas, o tik pagal banko maržą ir visi bėgs į šitą banką, kuris ją siūlys mažiausią.

Tai jei būtų tas nacionalinis bankas, gal ir Lietuvos bankas galėtų kažkaip įsivedinėti tokias konkurencines taisykles, nurodytų, kad galima taikyti vidutinę Europos Sąjungos bankų maržą. O dabar stambiesiems bankams nereikia nei susitarti. Jų visų vienodos bankų maržos ir jiems nėra prasmės to daryti, nes nežino, kad nėra jokio kito banko, kuris pasiūlys mažiau negu 2 proc. paskolų palūkanas ir klientams nėra kur bėgti“, – svarsto M. Jansonas.

Išaugimą lėmė ne vienas veiksnys

Paskolų palūkanų normų išaugimą Lietuvoje galėjo lemti ne vienas veiksnys, tačiau, tikėtina, kad padidėjimas susijęs ir su išaugusios koncentracijos Lietuvos bankų sektoriuje padariniais. Pavyzdžiui, skolindami įmonėms bankai galėjo būti selektyvesni. J. Markevičius teigia, kad tą rodė tiek apklausose išaugusi įmonių atmestų paskolų paraiškų dalis, tiek ir sumažėję skolinimo srautai smulkioms įmonėms.

REKLAMA

„Būsto paskolų atveju, neslūgstant stipriai paskolų paklausai, bankai galėjo pakelti paskolų palūkanas iš esmės neprarasdami klientų bei toliau išlaikydami gana stiprų būsto paskolų portfelio augimą“, – svarsto J. Markevičius.

FiKVA prezidentas M. Jansonas pastebi, kad 2017 m. vykęs bankų „DNB“ ir „Nordea“ susijungimas į „Luminor“ taip pat darė didelę įtaką palūkanų normų dydžiui.

„Labai geras pavyzdys, kai yra mažai bankų ir kaip dėl to greitai kinta palūkanos yra bankų susijungimo į „Luminor“ atvejis. Prieš susijungiant bankams Lietuvoje palūkanos buvo apie 1,5 – 1,7 proc., o kai bankai susijungė į „Luminor“, banko marža iškart pašoko iki 2,5 proc. – padidėjo daugmaž 1 proc. punktu.

Tai buvo labai ženklus pakilimas, bet tada į rinką įsijungė „Citadele“ bankas – jie pradėjo dalinti paskolas. Taigi, kai į rinką atėjo dar vienas dalyvis, banko maržos nukrito iki 1,8 – 2 proc.“, – pasakoja M. Jansonas.

Pasak jo, dideles palūkanas Lietuvoje nulemia ir tai, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, čia yra mažai bankų, kurie dalija paskolas. M. Janosnas teigia, kad yra vos pora pagrindinių tarpusavyje konkuruojančių bankų, kurie ir pasiima didžiausią liūto dalį.

nu jo
2020-01-22 10:20:43
bankai plėšikauja, o indėlininkams iš viso nieko nemoka, priešingai - lupa už naudojamus pinigus "aptarnavimo mokestį". Jei prašai mažesnio kredito - iš viso žiūri kaip į musę, vilkina nerealiai, o kad atsikabintum uždeda "greitųjų"paskolų dydžio palūkanas - Luminor sukčiai man po ilgo vilkinimo pasiūlė 8,5%, nors už indėlį negavau nieko...Todėl tie 2,4% atrodo tikrai viliojančiai
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
PP 2020-01-25 19:05:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
LR banko valdyba negina LR piliečių interesų. Užsienio bankininkas čia vis daugiau lobsta ,skurdindamas Lietuvos jaunimėlį. Dauguma sėdi užsienio bankininko kišenėj, sėdi skoloj ir emigruoja. Tai kuris užsienio bankas moka procentą už neterminuotą indėlį Finansų ministre? Duobė Lietuvos vidaus valdyme.    ATSAKYTI
Loreta 2020-01-22 11:51:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Geriausia tai iš vis nesiskolinti. Jei įmanoma išgyventi be skolų    ATSAKYTI
nu jo 2020-01-22 10:20:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
bankai plėšikauja, o indėlininkams iš viso nieko nemoka, priešingai - lupa už naudojamus pinigus "aptarnavimo mokestį". Jei prašai mažesnio kredito - iš viso žiūri kaip į musę, vilkina nerealiai, o kad atsikabintum uždeda "greitųjų"paskolų dydžio palūkanas - Luminor sukčiai man po ilgo vilkinimo pasiūlė 8,5%, nors už indėlį negavau nieko...Todėl tie 2,4% atrodo tikrai viliojančiai   ATSAKYTI

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
Valstybinė mokesčių inspekcija (Fotodiena/Justinas Auškelis)
Gyventojai ir įmonės, praėjusiais metais turėję ar įsigiję komercinio naudojimo nekilnojamojo turto vėliausiai vasario 17 d. turi pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio ...
(Algirdas Kubaitis/Fotobankas)
Sausio mėnesį naudotų automobilių Lietuvoje buvo parduota kiek daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus VĮ „Regitra“ ...
Senos padangos (nuotr. Organizatorių)
Valdininkai nežino, kiek šalyje yra sukaupta nebenaudojamų padangų, tuo metu  verslas, turintis pajėgumų perdirbti senas padangas, teigia neturintis kur dėti iš jų ...
Statyba Fabijoniškių gatvėje (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Lietuvoje praėjusiais metais baigti statyti 7182 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 0,5 proc. daugiau nei 2018 metais. 90,7 proc. baigtų statyti pastatų buvo ...
Daugiabutis Andrius Ufartas/Fotobankas
Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018-ųjų ketvirčiu, išduotų leidimų naujų pastatų statybai skaičius padidėjo 21,5 proc. iki 1931. ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų