REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Planuojama arba jau vykdoma daugiabučio renovacija atneša ne tik teigiamus pokyčius, bet ir nemažai sumaišties į ramią ir jau nusistovėjusią namo gyventojų kasdienybę. Ką daryti, jeigu kyla įtarimų, kad bendrijos pirmininkė ar statybininkai gudrauja ir bando pasipelnyti gyventojų sąskaita?

Planuojama arba jau vykdoma daugiabučio renovacija atneša ne tik teigiamus pokyčius, bet ir nemažai sumaišties į ramią ir jau nusistovėjusią namo gyventojų kasdienybę. Ką daryti, jeigu kyla įtarimų, kad bendrijos pirmininkė ar statybininkai gudrauja ir bando pasipelnyti gyventojų sąskaita?

REKLAMA

Štai į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietis Kęstutis, kurio name netrukus ketinama atlikti renovaciją. Jos nauda vyras nei kiek neabejoja. Jis pats jau keliasdešimt metų dirba statybų srityje. Tad sako sutinkantis, kad namo modernizavimas būtinas.

Tačiau Kęstutis yra nepatenkintas numatyta renovacijos suma, kuri siekia daugiau nei 1 mln. eurų. Vyras sako, kad ši suma yra gerokai per didelė 60 butų namui. Taip pat vilnietis įtaria, kad investicinį planą rengusi įmonė siekia nepagrįstai pasipelnyti.

Dar vyras piktinasi daugiabučio namo atnaujinimo projekte numatytais darbais.

„Dauguma gyventojų nubalsavo už vieningą balkonų stiklinimą stiklo paketais. Esu įsitikinęs, kad to visiškai nereikia. Stiklo paketai reikalingi patalpą atskirti nuo išorės. Pavyzdžiui, juos galėtume naudoti langams, bet ne balkonui.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat nepritariu visuose butuose numatomam radiatorių ir gyvatukų keitimui. Mano bute radiatoriai jau yra pakeisti, o naujas gyvatukas nebūtinas esant seniems vamzdynams“, – aiškina vilnietis.

REKLAMA

Anot vyro, kiti namo gyventojai nelabai išmano statybų, todėl juos lengvai įtikina pirmininkė ir įmonė, kuri parengė namo atnaujinimo investicijų planą. Tačiau vilnietis rankų nuleisti neketina, dėl šios situacijos jis kreipėsi į teisininkus.

Galutinių išvadų pateikti negali

Gyventojui atstovaujantis advokatas advokatas Andrej Proškin sako, kad gavus iš kliento informacijos apie daugiabučio namo modernizavimo investicijų plane atliktus netikslius atnaujinimo priemonių skaičiavimus, pirmiausia kreiptasi į namo bendrijos pirmininkę.

Buvo siekiama išsiaiškinti, ar namo gyventojai buvo tinkamai supažindinti su projektu, ar jie turėjo laiko įsivertinti pačius kiekius, taip pat buvo prašoma pateikti visas pažymas, išvadas, ekspertizės aktus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius projektinius skaičiavimus. Tačiau pirmininkės atsakymas buvo visiškai aptakus ir į daugelį klausimų nebuvo net atsakyta.

REKLAMA
REKLAMA

„Toliau kreipėmės į VŠĮ Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Ji informavo, kad planuoja atlikti gyvenamojo namo investicijų plano ekspertizę. BETA įvertinimo išvadoje nurodė, kad investicijų planas parengtas tinkamai, tačiau galimai turi trūkumų – kai kurių namo atnaujinimo priemonių kiekiai nurodyti investicijų plane gan ženkliai skiriasi nuo eksperto skaičiavimų.

Agentūra, gavusi išvadas, kreipėsi į investicijų plano rengėją dėl paaiškinimų. Tačiau informacijos, ar projekto rengėjas pateikė paaiškinimus, neturime. Tad šiuo metu dar negaliu nurodyti, kokių teisinių veiksmų imsimės ateityje, nes neturime galutinių išvadų“, – teigia advokatas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepatenkintų gyventojų pasitaiko visada

Renovuojamo daugiabučio bendrijos pirmininke Dovilė Žebrauskė nenorėjo išsamiau paaiškinti kilusių abejonių dėl renovacijos. Tačiau, anot jos, konfliktas su namo gyventoju tęsiasi jau ilgą laiką.

„Visi su renovacija susiję sprendimai priimti balsuojant visiems namo gyventojams. Daugiau aš neturiu ką pasakyti apie šią situaciją. Daugiau papasakoti galėtų įmonė, rengusi renovacijos investicinį planą“, – sako moteris.

Anot tai dariusios bendrovės „Froleta“ direktorės Ramunės Matijošienės, jau ne pirmą kartą rengiant renovacijos investicinius planus susiduriama su panašia situacija. Kiekviename name būna keletas nepatenkintų gyventojų.

REKLAMA

„Kalbant apie šią konkrečią situaciją, užtikrinu, kad su namo gyventojais tikrai buvo tariamasi apie visas renovacijos priemones ir tai buvo įforminta atskiru protokolu. Gyventojas, šiuo metu reiškiantis nepasitenkinimą, taip pat dalyvavo susirinkime, bet jo pasiūlymams dauguma nepritarė”, – teigia specialistė.

Anot jos, dėl šios priežasties vyras pažadėjo renovaciją sustabdyti ir kreipėsi į visas institucijas, BETA, netgi bandė kreiptis į teismą. Visos institucijos esą atliko patikrinimus, tačiau esminių neatitikimų nerado, todėl projektas vykdomas toliau. Šiuo metu rengiamas techninis darbo projektas, kuris bus pateiktas gyventojų svarstymui.

REKLAMA

Kalbant apie kainas, specialistės teigimu, investicinis planas rengiamas pagal patvirtintas rekomendacijas, atsižvelgiant į tai, kad realūs statybos darbai nusikelia geriausiu atveju metams į priekį ir rinkos kainos gali pasikeisti. Tačiau galutinė statybos darbų kaina bus ne didesnė negu patvirtinta investiciniame plane.

„O kiekvieno buto renovacijos kaina yra skirtinga, nes ją sudaro bendrosios ir individualios investicijos. Bendrosios dalijamos proporcingai turimam plotui, o individualios – langų keitimas, balkonų stiklinimas, mechaninės vėdinimo priemonės skaičiuojamos konkrečiam butui. Pavyzdžiui, jeigu buto langai pakeisti, jie nekeičiami, bet jei savininkas nusprendžia juos pasikeisti, išlaidos skaičiuojamos konkrečiam butui“, – sako investicinio plano rengėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyventojo nepasitenkinimas gyvatukų keitimu arba balkono stiklinimu specialistei atrodo keistas.

„Gyvatukai yra dalis bendrųjų inžinerinių sistemų, todėl geriausia juos keisti visus kartu ir namo gyventojai tam pritarė, kaip ir balkonų stiklinimui. Kadangi minimo gyventojo balkono stiklinimas ne visiškai atitinka numatytus reikalavimus, tai konkretų sprendimą priims projektuojantis architektas“, – aiškina specialistė.

Pasak jos, gyventojai negali atsisakyti sprendimų, kurie susiję su visu namu, jeigu tam pritaria dauguma. Pavyzdžiui, atskirai keisti radiatorius ar vamzdynų stovus, nekeisti senų medinių langų. Namas yra vientisas objektas ir bendrasavininkiai turi laikytis bendrų reikalavimų.

REKLAMA

Ekspertų vertinimu nėra pagrindo abejoti

Anot BETA direktoriaus pavaduotojos Gintarės Burbienės, sunku atsakyti, ar 1 mln. eurų suma už 60 butų namo renovaciją yra didelė ar vidutinė.

„Investicinis planas rengiamas atsižvelgiant į namo poreikius, gyventojų lūkesčius ir atnaujinimo priemonių kainas. Taip pat svarbu, ar gyventojai renkasi standartinį renovacijos paketą, kurį sudaro – stogas, sienos ir langų šildymo sistema, ar renkasi alternatyvius šilumos šaltinius.

Dar svarbu, kokią klasę norima pasiekti renovuojant namą. Daugelis namų prieš renovaciją yra E, kartais net F klasės. Pagal nustatytus reikalavimus namas turi pasiekti bent C, o geriausiu atveju B ar A klasę. Visa tai taip pat susiję su renovacijos kaina“, – aiškina specialistė.

REKLAMA

Investicinį planą rengiančios įmonės teigimu, minimas namas siekia B klasės.

Be kita ko, anot BETA specialistės, namo administratoriaus ir investicinio plano rengėjo atlygis yra niekaip nesusijęs su bendra renovacijos suma, tad negalima teigti, kad bandoma specialiai didinti sumą siekiant asmeninės naudos.

„Prieš sudarydami investicinį planą, jo rengėjai tariasi ne tik su gyventojais, bet ir ekspertais, kurie apžiūri ir įvertina namą. Neturėtų būti pagrindo abejoti ekspertų nuomone, nes jie yra specialistai. Tačiau jeigu kyla abejonių, eksperto išvadas gali paneigti tik kitas ekspertas“ – tvirtina BETA atstovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų