„Situacija kartojasi kiekvienais metais: gruodį pradeda mažėti darbo pasiūlymų, darbdaviai viską nukelia kitiems metams, lygiai taip pat ir žmonės galvoja apie naują darbą – nukelia paieškas į naujus metus. Apskritai, psichologiškai žmonėms reikalingas atspirties taškas, tai dažniausiai žmonės darbo ieško nuo sausio, pirmadieniais ir dažnas atvejis, kad ieško pietų metu, tai yra, būdami darbe. Tai tokios bangos pasikartoja. Kita didžioji banga būna rugsėjį, kai grįžtama po atostogų ir pradedama mąstyti apie naujas darbo vietas“, – pasakoja R. Karavaitienė.
Pasak jos, pirmiausia tai galima paaiškinti psichologiniais dalykais.
„Šventiniu laikotarpiu, net neturintys darbo, jo neieško. Suveikia įvairūs faktoriai, jei vasarą geras oras, šilta, saulė šviečia – žmonės neieško darbo. Jei artėja kažkokios šventės – žmonės nebeieško darbo, jie nori poilsio ir atitrūkti nuo darbo. Tai šis ciklas kartojasi kiekvienais metais, tai yra psichologiškai nusistovėjęs dalykas, kam kažką keisti, jeigu ir taip jau viskas baigiasi“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
R. Karavaitienė pastebi, kad panašus ciklas galioja ir darbdaviams, su išimtimi, kad prieš šventes padaugėja pasiūlymų sezoniniam darbui.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje, jeigu kalbama apie specialistus, labiausiai trūksta darbuotojų reklamos ir rinkodaros, administravimo ir vykdymo sekretoriuose, jaunesniųjų socialinių darbuotojų, apskaitos ir buhalterijos tarnautojų, mechanikų bei inžinierių.
„Kalbant apie atlyginimus, tai nereikia manyti, kad jeigu darbuotojas yra paklausus, jam siūlomas geras atlyginimas. Iš šio penketuko didžiausias atlyginimas buvo siūlytas mechanikos inžinieriams – apie 1400 eurų neatskaičius mokesčių, o jaunesnieji socialiniai darbuotojai, nors jie ir yra labai paklausūs, tačiau siūlyta tik 700 eurų, neatskaičius mokesčių. Jeigu kalbėtume apie kitas profesijas, kur girdime, kad darbdaviams trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, tai labai trūksta sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų, virėjų, statybininkų, parduotuvių pardavėjų ir suvirintojų. Kalbant apie jiems siūlomus atlyginimus, tai labiausiai išsiskiria sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų ir suvirintojų, jiems yra siūlomas maždaug 1000 eurų neatskaičius mokesčių, o, tarkime, pardavėjams parduotuvėse siūlomas beveik 700 eurų neatskaičius mokesčių, o virėjams 800 eurų atlyginimas“, – dėstė D. Mackevičienė.
Trūksta ir dėl mažų algų, ir dėl stereotipų
Šiuo metu Lietuvoje trūksta įvairių sričių darbuotojų, ir, pasak eksperčių, šiuo metu šalyje net nėra tiek kvalifikuotų žmonių be darbo, kad jų pakaktų užpildyti esamoms darbo vietoms. Tačiau ir darbdaviai, anot jų, neskuba priimti pirmą pasitaikiusi kandidatą, tad atrankos gerokai užtrunka.
„Darbdaviai yra linkę atsirinkti ir surasti tą vieną geriausią darbuotoją, todėl atrankos gali kartais užtrukti ne vieną mėnesį. Tas pats yra ir su kitų technologijų specialistais: inžinieriais, technologais, maisto pramonės, baldų pramonės, metalo apdirbimo pramonės – reikalingi ne tik ką tik mokslus baigę, bet jau ir darbinės patirties turintys specialistai, kurie turi vadybinių gebėjimų ir moka užsienio kalbas. Tie, kurie atitinka visus reikalavimus, jie jau dirba, o iškrutinti juos iš darbo vietos nėra paprasta“, – pastebi R. Karavaitienė.
Dėl to pastaruoju metu įmonės rungiasi dėl geriausiųjų, kurie jau ir taip turi darbą, bet ne dėl bedarbių. O kitose srityse, kur darbuotojų stinga, koją darbdaviams kiša ir susiformavę neigiami stereotipai apie darbo vietą, ir siūlomi maži atlyginimai visame sektoriuje.
„Na, o jeigu, pavyzdžiui, yra ieškoma pardavėjo-konsultanto, tai yra susidaręs stereotipas, kad šis darbas tinkamas studentui, karjeros pradžiai arba pabaigai, šis darbas nesiejamas su ilgalaikiu, pastoviu darbu, dėl to būna didesnė darbuotojų kaita, atlyginai tikrai nėra patys didžiausi, tuomet ieškoma kitų darbų, dėl to yra labai didelė kaita šioje srityje – ir taip šis ratas sukasi. Kitos sritys, pavyzdžiui, švietimo, yra žinomas dėl protestų dėl mažų atlyginimų, ir taip, mes fiksuojame, kad jų atlyginimai yra vieni mažiausių, už juos mažiau uždirba tik kultūros darbuotojai, nekvalifikuota darbo jėga, šie žmonės yra gerokai nuvertinami – tai kodėl reikėtų rinktis tą sritį, studijuoti, investuoti laiką, pinigus, o po to būti tuo nevertinamu darbuotoju?“, – svarsto R. Karavaitienė.
Anot D. Mackevičienės, svarbu ir tai, kad Lietuvoje ieškantys darbo yra įsikūrę vienur, o darbdaviai, ieškantys darbuotojų – kitur.
„Yra teritorinis nesuderinamumas, nes 60 proc. darbdavių įmonių yra registruota didžiuosiuose miestuose: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, o 32 proc. ieškančiųjų darbo yra iš kaimo vietovių. Tai susisiekimas jiems užkerta kelią į darbo vietą. Dar pastebime, kad yra mažas darbo našumas ir darbo vietų kokybė. Visgi, analizuojant atlyginimus matome, jog 30 proc. esamų laisvų darbo vietų yra siūlomi minimalūs atlyginimai. Tai popieriuje alga minimali, o reikalavimai žmogui keliami dideli“, – apibendrino D. Mackevičienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas Ignalinoje lapkričio mėnesį buvo 14,5 proc. Taip pat aukštas nedarbas fiksuotas Zarasuose (14,1 proc.) ir Kalvarijoje (13,3 proc.). Pasak Užimtumo tarnybos, aukštus nedarbo rodiklius šiose teritorijose lemia ne tik savivaldybių geografinė padėtis ir atstumai nuo didžiausių šalies miestų, kur darbo jėgos poreikis aukštesnis, bet ir lėta vietos ūkio plėtra bei mažas veikiančių įmonių skaičius.
Tuo metu mažiausi nedarbo rodikliai lapkritį fiksuoti Klaipėdos rajone (4,4 proc.), Neringoje (4,5 proc.), Kretingoje (5,6 proc.) ir Skuode (5,7 proc.). Iš penkių didžiausių šalies miestų didžiausias nedarbas buvo Kaune (8,8 proc.), žemiausias – Šiauliuose (6,1 proc.). Registruotas nedarbas Lietuvoje praėjusį mėnesį paaugo 0,5 procentinio punkto iki 8,4 proc. Užimtumo tarnyba teigia, kad nedarbas išaugo pasibaigus laikiniems darbams bei sumažėjus darbo jėgos paklausai.
