Penkeri metai su euru: augino kainas, bet turėjo ir teigiamą poveikį

Prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras turėjo teigiamą ekonominį poveikį, tačiau euro įvedimas susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, trečiadienį pranešė LRT radijas. 

Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)

Lietuvos banko teigimu, euro įvedimas lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą ir pigesnį skolinimąsi, atpigo mokėjimai, išnyko litų ir eurų keitimo išlaidos.  

Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis  sako, kad dėl euro įvedimo per penkerius metus valstybė sutaupė 340 mln. eurų. Jis prognozuoja, kad maždaug 2024 metais sutaupymas pasieks 150 mln. eurų per metus. 

LRT radijui jis sakė, kad prekių ir paslaugų kainos per tą patį laikotarpį, penkerius metus nuo euro įvedimo, augo vidutiniškai 10 proc. Pavyzdžiui, kuras, elektros energija beveik 10 proc. pigo, o maisto produktai brango nuo 3 iki 6 proc., kavinių ir kitų maitinimo įmonių paslaugos – beveik 40 proc., o kirpyklų – 30 proc.  

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad per pastaruosius  penkerius metus algos ir kitos išmokos augo beveik 50 proc., o kainų didėjimas, siekęs 10 proc., „yra labai panašus į tai, kiek kainos didėjo Latvijoje Estijoje, Vengrijoje, Čekijoje“. 

Tuo tarpu produktų kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas, kainų lyginimo analizę atliekantis nuo 2017 metų, pastebi, kad Lietuvoje įvedus eurą ženkliai padidėjo prekybos tinklų antkainiai. 

REKLAMA

Jis tai sieja su sumų apvalinimu iki euro. Taip pat „Pricer.lt“ atstovas akcentavo prekybininkų antkainių kilimą.  

„Ankstyvesnis (kainų) keitimasis vyko 2016-2017 metais, net 2018 metais, kai labai kito produktų antkainiai. Pavyzdžiui, 2,5 proc. riebumo pieno antkainis anksčiau buvo 20 proc., tai dabar artėja prie 35 proc. Kiaulienos atitinkamai – 20 proc. ir apie 35 proc. Tamsi duona, batonas yra antkainis 40 proc. kai kuriose vietose, kiaušiniai – 45 proc., bulvės – iki 50 proc.“, – kalbėjo jis.   

A. Vizicko teigimu, pomidorai, pavyzdžiui, 2009 metais kainavo 52 centus už kilogramą, o dabar pigesnių nei 1,39 euro neberasime. Žalios vynuogės kainavo 1,30  euro, o dabar – 2,89 euro. 

A. Vizickis pabrėžė, kad prekybininkai pradėjo taikyti taip vadinamą „nuolaidų kainodarą“ – kai pavyzdžiui, saldumynų, kosmetikos, skalbimo priemonių kaina padidinama ir periodiškai daromos didelės nuolaidos. 

Šiose prekių kategorijose matome labai didelius antkainius.

„Skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos kainų skirtumas gali būti iki 80 proc. Kai pas mus vykdomos akcijos su minus 50 proc., tai jos atitinka praktiškai reguliarią Vokietijos kainą“, – kalbėjo jis.  

Pigiausių produktų krepšelis 2017 metų sausį kainavo 53,89 euro, dabar, 2019 metų lapkritį, – 55,08 euro. 

Pernai rugsėjį toks pat krepšelis kainavo 51 eurą, o gruodį – 50 eurų. 

„Tada Vyriausybė buvo paskelbusi karą augančioms kainos, bet atslūgus iniciatyvai, kaina vėl pradėjo augti“, –  tvirtino A. Vizickis.  

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad dėl kainų augimo dažnu atveju pelnosi prekybininkai, o ne gamintojai. 

„Kad ir tos pačios duonos savikaina, kuria perka prekybos tinklai, yra nepakitusi nuo euro įvedimo. Tuo tarpu pats produktas  yra pabrangęs ir ženkli dalis čia yra  PVM ir prekybininkai“, – teigė A. Vizickis. 


Rašyti komentarą...
K
Kostas
2020-01-01 19:39:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Daugiau tik skurdo atnešė.. Nieko gero
Atsakyti
0

A
Arunas
2020-01-01 20:12:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pimpala dejau an rublio ir an euro tik zmones ubagyn nuejo
Atsakyti
0

n
negerbejas
2020-01-02 09:16:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Teigiamas poveikis burzujam didino pelna
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų