Bankams Lietuvoje įvestas papildomas mokestis

Ketvirtadienį Seimas priėmė prieštaringai vertinamą vadinamą bankų mokesčio įstatymą. Jeigu įstatymas įsigalios, bankai ir kredito unijos turėtų mokėti papildomą pelno mokestį.

(Fotobankas)

Už mokesčio bankams įvedimą balsavo 90 Seimo narių, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė.

Pristatant pradinį kitų metų valstybės biudžeto projektą, buvo planuojama, kad Seimas apmokestins bankų turtą.

Tačiau toks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos projektas užstrigo. Biudžeto ir finansų komitetas atidėjo jo svarstymą neribotam laikui.

Vis dėlto ieškant papildomų pajamų į valstybės biudžetą, nuspręsta teikti kitą pasiūlymą – papildomai apmokestinti bankų ir kredito unijų pelną – t.y. skirtumą tarp jų pajamų ir išlaidų.

Prie dabartinio 15 proc. pelno mokesčio tarifo, kuris taikomas daugeliui įmonių, bankams būtų taikomas papildomas 5 proc. tarifas. Jis būtų taikomas pelnui, viršijančiam 2 mln. eurų sumą. Mokestis būtų taikomas trejus ateinančius metus.

Tokio papildomo apmokestinimo sumanytojai argumentavo, kad Latvijoje ir Estijoje taip pat taikomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas.

Be to, esant mažai konkurencijai Lietuvoje bankai uždirba daug pelno – vien pernai jis siekė beveik 360 mln. eurų, nors per tris šių metų ketvirčius jis buvo kiek mažesnis, nei per tą patį laikotarpį 2018 m.

Tačiau tiek Lietuvos bankų asociacija, tiek kai kurie teisininkai kritikuoja sumanymą papildomai apmokestinti tik bankų pelną. Esą toks selektyvus vienos verslo srities apmokestinimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

REKLAMA

Skaičiuojama, kad dėl papildomo mokesčio bankams įvedimo, tikimasi surinkti apie 10 mln. eurų papildomų pajamų į valstybės biudžetą.

Opozicijos atstovai Seimo posėdyje tvirtino, kad kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl šio antradienį priimto įstatymo.

Po to, kai įstatymo projektas buvo patvirtintas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius feisbuko paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame teigia, kad Seimo nariai tapo kurti teisės profesionalų perspėjimams dėl mindomos Konstitucijos.

„Gyvename teisinėje valstybėje ir negalime leisti įsigalėti teisiniam nihilizmui. Šiandien klausimas jau nebe apie bankus. Tai - klausimas dėl pagrindinio valstybės įstatymo – Konstitucijos.

Todėl Lietuvos bankų asociacija, laikydamasi vertybinės pozicijos, kreipsis į prezidentą prašydama vetuoti antikonstitucinį, selektyviai vieną sektorių apmokestinantį įstatymą“, – pranešė asociacijos vadovas.

Išplatintame pranešime žiniasklaidai jis taip pat apgailestauja, kad nors gyvename geriausiai per visą Nepriklausomybės laikotarpį: turime stabiliausiai veikiantį finansų sektorių ir augančią ekonomiką, politikai mūsų gyvenimus pavertė nesibaigiančia nežinia.

„Jokios būtinybės staigiai didinti mokesčius valstybėje nėra. Kartu su biudžetu mokestinė aplinka gali būti keičiama tik išimties atvejais, esant gyvybiškai svarbiems poreikiams. Tačiau valdantieji išimtis pavertė taisykle.

Su niekuo nederinti, neišdiskutuoti, iš viršaus primesti „paskutinės minutės“ mokesčiai nusirito per šalį „Žaliojo kryžiaus“ ir daugybės protestų banga. Net pilietinė visuomenė tapo bejėgė prieš politinį buldozerį. Todėl pavadinčiau šio biudžeto priėmimą desperatišku. Tai bandymas pakankamai beviltiškoje politinės sumaišties situacijoje išlaikyti politinį „veidą“ – pranešime cituojamas M. Zalatorius.

Ketvirtadienį Seimas taip pat priėmė naują Motorinių transporto priemonių registracijos įstatymą, taip pat padidino vaiko pinigus.


Rašyti komentarą...
R
Robertas
2019-12-17 12:33:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šiandien antradienis
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų