Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pastebimai išaugo būsto paskolų palūkanos. Lietuvos bankas leidžia suprasti, kad komerciniai bankai gali tai daryti, nes konkurencija tarp jų yra per maža. Tačiau kartu centrinis bankas teigia ieškantis sprendimų, kaip padėtį pakeisti.

(nuotr. BFL)

(nuotr. BFL)

Naujausias iniciatyvas ir idėjas, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

„Konkurencijos skatinimas yra tiesiausias kelias siekiant, kad vartotojai gautų geresnes būsto kredito sąlygas. Todėl diskusijai su visuomene ir suinteresuotomis šalimis parengėme pluoštą preliminarių pasiūlymų, kurie padėtų kurti pažangesnę, atviresnę ir konkurencingesnę būsto kreditų rinką“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.

Jis pripažino, kad pastaraisiais metais jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Dėl to, kitaip nei kitose Euro zonos valstybėse, mūsų šalyse palūkanos išaugo.

REKLAMA

Centrinis bankas tikisi trijų rūšių priemonių, kaip padidinti konkurenciją: a) pritraukti naujų skolintojų; b) palengvinti geriausio paskolos pasiūlymo paiešką ir skaitmenizavimą; c) supaprastinti paskolų refinansavimą.

Pirmiausia Lietuvos bankas tikisi sukurti ir išplėsti su būsto paskolomis susietų vertybinių popierių rinką, įtraukti į ją gyvybės draudimo bendroves ir pensijų fondus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių.

Kaip nurodo Lietuvos bankas, kai kuriose Vakarų Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje) didieji instituciniai investuotojai – draudimo įmonės ar pensijų fondai – gali teikti būsto paskolas tiesiogiai, per tarpininkus arba įsigydami su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius ir taip padidinti būsto paskolų pasiūlą bei pasirinkimą vartotojams.

Lietuvoje šiuo metu draudimo įmonės, pensijų ir investiciniai fondai negali tiesiogiai teikti būsto paskolų.

Anot T. Garbaravičiaus, bus siekiama paskatinti tarpvalstybinį skolinimą, kad kitoje valstybėje veikiantys paskolų davėjai galėtų teikti būsto kreditus Lietuvoje. 

Lietuva esą galėtų pakeisti savo būsto paskolų rinką taip, kad taptų itin patraukli kitų šalių būsto kredito davėjams (pvz., kitų šalių komerciniams bankams) ir būtų pavyzdžiu kitoms šalims aktyviai siekdama bendros ES rinkos įgyvendinimo būsto paskolų srityje ir taip sudarydama savo gyventojams plačias būsto paskolų pasirinkimo galimybes.

REKLAMA

Valdybos narys akcentavo, kad Lietuvoje trūksta kredito tarpininkų, tokių brokerių, kurie veikia, pvz., draudimo rinkoje, kai klientams surenkami pasiūlymai apie visus galimus gauti kreditus ir pagrindines jų sąlygas. Taip pat tai galėtų būti kaip centralizuota platforma internete.

Dar vienas pasiūlymas – standartizuoti minimalias būsto kredito sąlygas, kurios leistų vartotojams palyginti skirtingus pasiūlymus.

Taip pat T. Garbaravičius sakė, kad dar viena priemonė būtų aktyvesnis jau išduotų paskolų refinansavimas, kuris dabar siekia tik iki 10 proc.

Lietuvoje, kitaip nei Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse, būsto paskolos refinansuojamos retai, nors refinansuojant paskolą su kredito davėjais būtų galima susitarti dėl geresnių paskolos sąlygų, palūkanų normų ir taip sutaupyti.

Pavyzdžiui, būsto refinansavimu užsiimantys kredito davėjai – Švedijos būsto paskolų rinkoje veikiantys FinTech startuoliai – mažesnes palūkanas nei tradiciniai bankai gali pasiūlyti dėl orientacijos į patikimesnius skolininkus ir mažesnių veiklos sąnaudų dėl efektyvesnių ir skaitmenizuotų veiklos procesų.

Anot valdybos nario, anksčiau Lietuvos bankas nesiėmė jokių priemonių, kad sustabdytų būsto paskolų didėjimą ir mažintų didžiųjų bankų dominavimą dėl to, kad „tai užtrunka“.

Jis negalėjo atsakyti, kada anksčiausiai gali būti įgyvendintos numatomos priemonės. Dabar iki kitų metų sausio 31 d. bus vykdomos viešosios konsultacijos dėl jų.

Dominuoja du didieji bankai

Prieš kurį laiką T. Garbaravičius portalui tv3.lt pasakojo, kad bankų palūkanų normų lygį lemia tokie veiksniai, kaip kaštai, rizikos priedai ir konkurencinė aplinka. Anot jo, duomenys rodo, kad kaštų kaita tarp atskirų bankų buvo nevienoda, tačiau apskritai reikšmingai nekito.

REKLAMA

„Bankai galėjo didinti rizikos priedus dėl padidėjusios skolininkų rizikos, tačiau reikšmingų pokyčių šalies ekonomikoje nebuvo. Priešingai, šalies ūkis ir gyventojų pajamos augo stipriau nei laukta.

Be to, nors išorės aplinka suprastėjo, daugumoje euro zonos šalių bankai palūkanas mažino. Taigi peršasi išvada, kad didesnę palūkanų normą nulėmė rinkos sąlygos – paklausai neslūgstant bankai galėjo didinti palūkanų normą neprarasdami klientų“, – aiškino valdybos narys.

Tomas Garbaravičius (nuotr. Lietuvos banko)

Tomas Garbaravičius (nuotr. Lietuvos banko)

Lietuvos banko duomenimis, maždaug 2/3 būsto paskolų portfelio mūsų šalyje priklauso dviems bankams – „Swedbank“ ir SEB.

Menkas padidėjimas – didelės sumos

Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais. Jų dydis, paprastai išreiškiamas procentais, parodo kokią dalį pasiskolintos sumos kiekvienais metais reikia papildomai sumokėti skolintojui.

Pvz., už 10 proc. metinių palūkanų pasiskolinus 100 eurų, teks grąžinti ne tik juos, bet ir sumokėti papildomus 10 eurų.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, nuo 2015 m. liepos iki šių metų liepos vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje padėjo nuo 1,68 proc. iki 2,4 proc.

Atrodytų, toks padidėjimas nėra didelis. Tačiau 0,72 proc. punkto palūkanų skirtumas sudaro kone 43 proc. prieš kelerius metus taikytos normos. Būtent tiek padidėjo skolinimosi kaina gyventojams (įsivaizduokite, kas būtų, jei tiek pabrangtų pvz., duona arba degalai).

Paskolų brangimas dar aiškesnis, kai palygini, kiek jų teks sumokėti bankui per visą paskolos laikotarpį.

REKLAMA

Pvz., prieš ketverius metus 30 m. terminui paėmus 50 tūkst. eurų paskolą už tuomet buvusias 1,68 proc. palūkanas, iš viso bankui teks sumokėti 12,6–13,7 tūkst. eurų palūkanų (tai priklausytų nuo pasirinkto jų mokėjimo būdo).

Jeigu tokią pačią sumą tam pačiam laikotarpiui žmogus pasiskolintų už 2,4 proc. dydžio metines palūkanas, per 30 m. bankui jis iš viso sumokės 18–20,1 tūkst. eurų palūkanų.

Taigi dėl minėto palūkanų padidinimo už lygiai tokią pačią banko paslaugą žmogus sumokės apie 6 tūkst. eurų daugiau. Skolinantis didesnę sumą, pvz., 100 tūkst. eurų, bendra palūkanų suma būtų dvigubai didesnė.

Taip
2019-11-19 11:16:18
Vienu žodžiu valstybinis bankas negina mūsų žmonių.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Taip 2019-11-19 11:16:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vienu žodžiu valstybinis bankas negina mūsų žmonių.   ATSAKYTI

Top Video

Pamatę, ką veikia vairuotojas kitame automobilyje – vos galėjo patikėti
DABAR RODOMA
Pamatę, ką veikia vairuotojas kitame automobilyje – vos galėjo patikėti
DABAR RODOMA
Parodė, kaip greitai, paprastai ir tobulai supakuoti dovanas
DABAR RODOMA
Plikledis vos netapo lemtingu: užfiksavo kraują stingdančią akimirką
DABAR RODOMA
Nepaklausęs tėčio vaikinas labai pasigailėjo: dabar juokiasi visas internetas
DABAR RODOMA
Tarp gyventojų kilo panika: kiemuose užfiksavo nevaldomą pavojų
DABAR RODOMA
Reporterė netvėrė pykčiu: vyro poelgis tiesioginio eterio metu sukėlė sąmyšį
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
REKLAMA
Lietuvos paštas (nuotr. stop kadras)
Neseniai portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, kad nuo 2021 metų keičiasi siuntinių apmokestinimo tvarka. Nors dabar siuntoms, kurių vertė nesiekia 22 eurų PVM netaikomas, ...
Tvora tarp užkandinės ir degalinės (nuotr. asm. archyvo)
Tarp mažųjų ir didžiųjų verslų dėl įvairių priežasčių neretai kyla ginčai. Vienas tokių atvejų – Lazdijų rajone esančios įmonės „Noselis“ ir „Circle K“ ginčas dėl tvoros. ...
Asociatyvi (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Klaipėdoje prie geležinkelio gyvenantys bei triukšmą ir trūkinėjančias sienas kenčiantys Nemuno gatvės gyventojai sulaukė ultimatumo arba išsikelti ir imti ...
Lietuvos paštas (nuotr. stop kadras)
Kai kuriems darbuotojams atsisakius dirbti mobiliaisiais laiškininkais, valstybės valdomas „Lietuvos paštas“ atleis per šimtą žmonių. Užimtumo tarnyba skelbia, kad ...
Asociatyvi (Fotobankas)
Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) lapkritį sudarė preliminarią sutartį dėl ryšio sistemų pirkimo už daugiau nei 8,7 mln. eurų. Be to, tą pačią ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Pamatę, ką veikia vairuotojas kitame automobilyje – vos galėjo patikėti
DABAR RODOMA
Pamatę, ką veikia vairuotojas kitame automobilyje – vos galėjo patikėti
DABAR RODOMA
Parodė, kaip greitai, paprastai ir tobulai supakuoti dovanas
DABAR RODOMA
Plikledis vos netapo lemtingu: užfiksavo kraują stingdančią akimirką
DABAR RODOMA
Nepaklausęs tėčio vaikinas labai pasigailėjo: dabar juokiasi visas internetas
DABAR RODOMA
Tarp gyventojų kilo panika: kiemuose užfiksavo nevaldomą pavojų
DABAR RODOMA
Reporterė netvėrė pykčiu: vyro poelgis tiesioginio eterio metu sukėlė sąmyšį
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
Žiaurus nusikaltimas JAV
DABAR RODOMA
Žiaurus nusikaltimas JAV
DABAR RODOMA
Gyvūnai prie kalėdų eglutės
DABAR RODOMA
Nelaimė Klaipėdoje
DABAR RODOMA
Kauno policija sučiupo net dviejų nusikalstamų grupuočių narius
DABAR RODOMA
Pabradėje žemę drebino ir orą virpino tankai: JAV kariuomenė pademonstravo galybę
DABAR RODOMA
Tradicijos: iki švenčių 12 dienų apspręs, kaip atrodys visi 12 kitų metų mėnesių
DABAR RODOMA
Kelmės kebabinės savininkas apie išpuolį: paskambino darbuotoja su isterišku baimės balsu
DABAR RODOMA
Budbergytė: tai ne taršos mokestis, o bauda
DABAR RODOMA
Nesustabdomas „Brexit“: ką po išstojimo planuoja daryti emigravę lietuviai
DABAR RODOMA
Nufilmavo merginos smurtą prieš berniuką Radviliškio gimnazijoje
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų