Jau kurį laiką Lietuvoje sparčiai mažėja kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – padalinių skaičius. Tyrimas rodo, kad beveik pusė gyventojų savo kailiu pajuto skyrių mažėjimą. Tačiau bankai jiems nieko gero nežada – ir toliau gyvą bendravimą su bankų darbuotojais keis bendravimas su kompiuteriu arba bankomatu.

Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)

Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)

Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus buvo uždarytos 35 kredito įstaigų klientų aptarnavimo vietos. 2011 m. kredito įstaigų skyrių skaičius Lietuvoje viršijo 900, o paskutiniais šių metų duomenimis šis skaičius sumažėjo daugiau kaip du kartus – iki 412.

Būtent 2011 m. vyko didysis bankų padalinių skaičiaus mažėjimas, kuris susijęs su „Snoro“ bankų padalinių uždarymu po patirto bankroto. Tuo metu Lietuvoje gerokai sumažėjo ir bankomatų tinklas.

„Staigus bankomatų sumažėjimas buvo 2011 m., jį lėmė banko „Snoras" bankrotas, kadangi po to šie bankomatai nebebuvo naudojami. Vėliau bendras bankomatų skaičius su nedidelėmis išimtimis po truputį mažėjo kasmet. Šią tendenciją, kaip ir daugumoje euro zonos valstybių, lemia komercinių bankų veiklos efektyvinimo siekis, perkeliant vis didesnę dalį paslaugų į elektroninę erdvę“, – teigiama naujienų portalui tv3.lt atsiųstame Lietuvos banko komentare.

REKLAMA

2019 m. viduryje Lietuvoje veikė 151 banko skyrius, kuriuose dirba personalas su grynaisiais pinigais ir 1 099 bankomatai.

„Kaip alternatyvą, dalies bankų klientai turi galimybę iš banko kortelės išgryninti pinigų nemokamai prekybos centrų ir kitų parduotuvių kasose, įsigydami prekių už tam tikrą sumą (vieno pirkimo metu galima išgryninti iki 100 Eur), t.y. naudotis taip vadinama cash-back paslauga. Taip pat pasiimti pinigų galima naudojantis bankų mokėjimo kortelėmis ir visoje Lietuvoje veikiančiuose „Perlo“ terminaluose. Ši paslauga gali būti mokama, tai priklauso individualiai nuo kiekvieno banko. Kai kurie bankai sudaro galimybę už mokėjimo paslaugų paketo įkainį pasiimti grynųjų pinigų tiek bankomatuose, tiek „Perlo“ terminaluose“, – aiškinama Lietuvos banko pateiktuose atsakymuose.

Šiaulių banko skaičiavimu, Lietuvoje išvis veikia 224 bankų padaliniai, tačiau šio banko administracijos vadovas Vytautas Sinius pabrėžia, kad dalis padalinių yra pasienyje ir jie iš esmės vykdo tik valiutų keitimo paslaugas, todėl įvardinti juos kaip pilnaverčius padalinius būtų per drąsu.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys į bankų padalinių uždarymą žvelgia kritiškai ir teigia, kad po „Snoro“ uždarymo bankai neišnaudojo atsiradusių galimybių.

REKLAMA

Kęstutis Kupšys

Kęstutis Kupšys

„Bankai galėjo panaudoti atsiradusias rinkos galimybes ir „Snoro“ kioskelius panaudoti savo skyriams veikti, bet vietoj to mes matome tendenciją, kad padalinių ir toliau mažėja. Prieinama prie tokių absurdų, kai iki artimiausio banko skyriaus, žmogus, gyvenantis apskrities pakraštyje, turi važiuoti 20 – 30 km, o bankų atstovai tai aiškina kaip gyventojų norų tenkinimą ir paslaugų darymą patogiomis. Jie bando mums įteikti, kad mes patys norime, jog tuos skyrius uždarytų ir visa tai labai kontrastuoja su didžiuliu bankų pelnu: „Swedbank“ turi virš 100 mln. pelno per metus, SEB ką tik paskelbė apie 80 mln. per pusmetį.“

Asociacijos vadovas teigia, kad tokie skaičiai rodo aiškią komercinių bankų kryptį – generuoti kuo didesnį pelną, o padalinių uždarymas reiškia išlaidų sumažinimą jų išlaikymui ir galimybę gauti didesnį pelną.

„Tai yra savižudiškas kelias, kadangi finansinės paslaugos reikalauja žmogiško kontakto. Elektroniniai bankai egzistuoti gali, bet jie užima tik tam tikrą nišą. Universalūs, tikri bankai, kurie teikia plačias paslaugas, siekia aptarnauti ne tam tikrą nišą, o visus – jie paprastai turi ir elektroninę ir fizinę aptarnavimo terpę“, – teigia K. Kupšys.

Pasak jo, mažuose miesteliuose problema tampa konkurencija. Kai juose lieka tik vienas kažkurio banko padalinys, jis gali pradėti diktuoti bet kokias sąlygas:

„Kuo mažiau bankų konkrečioj vietovėj, tuo sunkiau klientui patenkinti savo finansinių paslaugų poreikius, o tos paslaugos tampa brangesnės, nes jis nebeturi alternatyvos ir dažnai turi imti tik tai, kas jam guli po nosimi.“

REKLAMA

K. Kupšys taip pat pabrėžia, kad ne visi žmonės yra mobilūs ir išmanūs bei dėl to nukenčia.

„Jie nustumiami į skaitmeninę, socialinę ir finansinę atskirtį – atskirtį nuo paslaugų, kurios dabar yra būtinos“, – sakė K. Kupšys.

Padalinių uždarymas paveikė beveik pusę gyventojų

Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“, Šiaulių banko užsakymu, rugsėjo mėnesį atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, kaip bankų skyrių tinklo mažėjimą vertina Lietuvos gyventojai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad per metus banko skyriuose apsilanko apie 40 proc. gyventojų, 27 proc. iš jų lankosi iki 2 kartų per metus. 11 proc. – 3–6 kartus per metus, 3 proc. – kartą per mėnesį ar dažniau.

Pusė apklaustųjų dažniausiai lankosi skyriuose dėl banko kortelių atsiėmimo, trečdalis dėl finansinių konsultacijų, dėl grynųjų pinigų operacijų – ketvirtadalis. Gyventojai banke taip pat lankosi dėl valiutos keitimo, norėdami investuoti ar taupyti.

Lietuvoje yra 15 miestų, kuriuose veikia tik 1–2 bankų skyriai, dažniausiai tai mažesnieji apskričių miestai, neturintys nei 10 tūkst. gyventojų, pavyzdžiui, Šilalė, Pakruojis, Kelmė, Molėtai, Birštonas.

Buvo atskleista, kad beveik pusė (44 proc.) apklaustųjų yra paveikti tokio filialų mažėjimo –  jiems reikia vykti į toliau esančius bankų skyrius, tenka dažniau naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis.

„Spinter tyrimų“ direktorius Ignas Zokas pabrėžė, kad respondentai, kaip bankų padalinių mažėjimo pasekmės išskyrė tai, jog finansinėmis paslaugomis sunkiau naudotis vyresniems ir technologinių įgūdžių neturintiems žmonėms. Direktorius svarstė, kad tokiu būdu tarsi didėja socialinė atskirtis.

REKLAMA

Dalis tyrimo dalyvių taip pat išskyrė ir žmogiško kontakto su banko konsultantu svarbą – finansinės paslaugos gali būti sudėtingos ir gyventojams svarbu pasikonsultuoti gyvai, visgi užsidarant padaliniams ši galimybė mažėja.

Tyrimas taip pat parodė, kad net 74 proc. apklaustųjų pagrindinis finansinių paslaugų kanalas yra kompiuteris, 58 proc. naudojasi mobiliosiomis programėlėmis.

Priežastys, lėmusios bankų padalinių mažėjimą

Pasak bankų atstovų, būtent paslaugų kėlimasis į elektroninę erdvę yra pagrindinė bankų padalinių mažėjimo priežastis. Visgi kai kurie pabrėžia, kad žmonės turi turėti galimybę konsultuotis gyvai, todėl padaliniai uždaromi arba atidaromi atsižvelgiant į tos vietovės poreikius, patogumą.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pagrindinis šio banko padalinių uždarymas susijęs su elektroninių sprendimų plėtra.

„Siekiame, kad klientų aptarnavimo padaliniai veiktų efektyviai, todėl jų tinklo veiklą peržiūrime nuolat. Padalinių tinklo optimizavimas yra susijęs su elektroninių sprendimų plėtra, augančiu jų naudojimu. Matydami augantį elektroninių banko paslaugų populiarumą, savo resursus kreipiame būtent šių sprendimų tobulinimui.

Pavyzdžiui, jei seniau mokėjimo pavedimų gyventojai eidavo atlikti į banko padalinį, tai šiuo metu absoliuti dauguma (99 proc.) mokėjimų yra atliekama naudojantis interneto arba mobiliąja bankininkyste. Tai reiškia, kad banko paslaugos paprastėja, didžiąją jų dalį galima atlikti savarankiškai ir banko darbuotojo įsitraukimas nebūtinas. Bet kokiu atveju, kiekvienu atveju analizuojame ir vertiname padėtį tame konkrečiame mieste – klientų srautus, poreikį banko paslaugoms ir panašiai“, – sako S. Abraškevičius.

REKLAMA

Šiais metais buvo atnaujintas padalinys Šiauliuose, pagrindinis Klaipėdos padalinys perkeltas į naujas patalpas. Šiuo metu pertvarkomas privačių klientų finansų centras Konstitucijos pr., Vilniuje. Jis po rekonstrukcijos duris atvers kitų metų sausį. Gruodžio mėnesį planuojama pertvarkyti Varėnos ir Ukmergės padalinius.

Šių metų gruodį „Swedbank“ padalinių nebeliks Skuode, Naujoje Akmenėje – juose dirbo tik po 1 darbuotoją, Rietavo ir Kazlų Rūdos savitarnos centruose nebebus teikiamos konsultavimo paslaugos.

SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė papasakojo kad pastaraisiais metais Lietuvoje veikė 29 šio banko skyriai, tačiau nuo šių metų gruodžio 2 d. planuojama prie Šiaulių finansinių paslaugų centro prijungti Joniškio skyrių.

„SEB bankas klientų aptarnavimo tinklą nuolat tobulina ir pertvarko reaguodamas į besikeičiančią klientų elgseną, kintančius klientų srautus. Pastaruoju metu stebime sparčiai besikeičiančius klientų įpročius, kai vis rečiau dėl kasdienių paslaugų klientai užsuka į banko skyrius, o banko paslaugomis naudojasi savarankiškai – elektroninėje erdvėje bankas veikia 24 valandas per parą, todėl gyventojai ir renkasi savo finansus tvarkyti nuotoliniu būdu. Bankas, prisitaikydamas prie kintančių klientų poreikių, atitinkamai pertvarko ir savo kliento aptarnavimo tinklą“, – pokyčių priežastis dėstė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Ji taip pat priminė, kad absoliuti dauguma šio banko teikiamų paslaugų yra teikiamos ir nuotoliniu būdu, internetu. Neatvykdamas į banko skyrių klientas gali užsisakyti mokėjimo kortelę, kuri gali būti atsiųsta bet kuriuo kliento nurodytu adresu, įsidiegti „Smart-ID“ programėlę, pasiimti vartojimo ar būsto kreditą, pasinaudoti kitomis paslaugomis.

REKLAMA

Be to, bankas suteikia klientui galimybę konsultuotis finansiniais klausimais su banko specialistu neišėjus iš namų – vaizdo konsultacijos vyksta interneto banko aplinkoje. S. Gutauskaitė-Bubnelienė pabrėžė, kad jos yra saugios ir nemokamos.

Sprendimo būdai

„Spinter“ atlikdami tyrimą pastebėjo, kad respondentai pateikė nuomones, kaip reikėtų spręsti bankų skyrių skaičiaus mažėjimo klausimą. Vos 8 proc. apklaustųjų teigė, kad šio klausimo spręsti nereikia išvis.

Daugiausiai, 28 proc., apklaustųjų sakė, kad reikėtų skatinti ir mokyti naudotis el. paslaugomis, 26 proc. teigė, kad valstybė turėtų įpareigoti bankus išvis neuždaryti skyrių, 25 proc. – kad reikėtų skatinti institucijas, pavyzdžiui, kredito unijas, paštą, teikti finansines paslaugas. Po 22 proc. respodentų manė, kad reikėtų skatinti naujų bankų steigimąsi ar įkurti valstybinį banką su plačiu skyrių tinklu.

Lietuvos bakų asociacijos vadovas

Lietuvos bakų asociacijos vadovas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius mano, kad svarbiausias dalykas šiuo atveju yra rasti paslaugos tiekėją, geriausiai tenkinantį žmogaus poreikius.

„Mano galva pagrindinis dalykas yra tai, kad kiekvienas žmogus rastų sau paslaugos tiekėją, kuris geriausiai atliepia jo poreikius. Jeigu žmogus lieka be banko skyriaus savo miestelyje, o jis jam labai svarbus, aš to žmogaus vietoje turbūt ieškočiau ir rinkčiausi tokį banką, kuris geriausiai atitinka mano poreikius. Svarbiausia, kad Lietuvoje būtų pasirinkimas, jog kiekvienas žmogus galėtų rasti paslaugos tiekėją“, –  sakė bankų asociacijos prezidentas.

REKLAMA

K. Kupšys kaip sprendimą taip pat įvardijo banko pakeitimą, visgi pabrėžia, kad tai kartais gali būti gana komplikuota.

„Jei žmogui savame miestelyje reikia fizinio padalinio ir neranda kito alternatyvos, pavyzdžiui, važiuoti į artimiausią padalinį, belieka vienas kelias – susirasti vis dar veikiantį banko padalinį ir į jį pereiti. Tai automatiškai reikš banko keitimą. Visgi realybėje tai sunkiai įgyvendinama, ypač jei žmogus turi daug ryšių su bankų ir jie yra ilgalaikiai, pavyzdžiui, būsto paskola. Perkelti būsto paskolą iš vieno banko į kitą – yra tikras galvos skausmas. Žmogus gali patirti pablogėjusias sąlygas ir tiesiog turėti daug papildomų išlaidų ir nemalonios patirties“, – sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas.

M. Zalatorius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu skirtingi bankai turi skirtingas strategijas ir tai nėra blogai – vieni daugiau koncentruojasi į skaitmeninę erdvę, kiti stengiasi būti arčiau fizinio kontakto, tačiau užsiminė, kad dėl valdančiųjų siūlomo banko mokesčio, žmonių galimybė rinktis gali būti apribota.

„Mums, kaip asociacijai, yra ypatingai svarbu, kad žmonės turėtų pasirinkimą. Bet naujieji mokesčiai, kurie dabar kybo kaip kirvis virš visų banko vartotojų pečių, paprasčiausiai tokio pasirinkimo greičiausiai nepadidins. Reikia įsivaizduoti, kad mokant tokius mokesčius, kažkur gali tekti taupyti, o dažniausiai tokiu atveju nukenčia regionai, kur ir dabar pasiekiamumas yra sunkus. Dėl to yra labai svarbu pasverti tokias valdančiųjų iniciatyvas ir jokiu būdu nepriskaldyti tiek malkų, kad po to vėl kentėtų tų pačių regionų žmonės“, – pastebėjo M. Zalatorius.

Check
2019-11-20 11:45:38
Man mokama daugiau nei 132 USD per valandą, dirbant namuose su 2 vaikais. Niekada nemaniau, kad galėsiu tai padaryti, bet mano geriausia draugė uždirba daugiau nei 22688 USD per mėnesį tai darydama ir ji įtikino mane pabandyti. Šiuo atžvilgiu potencialas yra begalinis. Štai ką aš darau

................>>>>>>>>>> w­­w­­w.T­­r­­a­­b­­a­­j­­o­­s­­7.C­­o­­m
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Algimantas 2019-11-20 13:47:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aš čia kai ko nesuprantu. Valdžia savo politika verčia d.u. pervesti į bankuose atsidarytas sąskaitas. Gal kiek sušvelninti atsiskaitymo grynais politiką ir bankai pasdarys "švelnesni"
   ATSAKYTI
soken 2019-11-20 12:03:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nоrite susіrasti mеrginą viеnai nаkčiai? Svеiki аtvykę - w­ww.l­ad­y­4.fu­n   ATSAKYTI
Check 2019-11-20 11:45:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Man mokama daugiau nei 132 USD per valandą, dirbant namuose su 2 vaikais. Niekada nemaniau, kad galėsiu tai padaryti, bet mano geriausia draugė uždirba daugiau nei 22688 USD per mėnesį tai darydama ir ji įtikino mane pabandyti. Šiuo atžvilgiu potencialas yra begalinis. Štai ką aš darau

................>>>>>>>>>> w­­w­­w.T­­r­­a­­b­­a­­j­­o­­s­­7.C­­o­­m   ATSAKYTI

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
REKLAMA
Kalėdinės dovanos Fotodiena/Dmitrijus Radlinskas
Kalėdos ir Naujieji metai – vienos mėgstamiausių žiemos švenčių džiuginančios jaukumu, ramybe ir susitikimais su artimiausiais žmonėmis. O šiemet jiems bus galima skirti ...
Namai (asociatyvi nuotr. BFL)
Namo įregistravimas – procesas, su kuriuo susidūrę lietuviai neretai pavadina „tikru galvos skausmu“. O savo bėdomis feisbuke pasidalinęs Karolis (tikrasis vardas redakcijai ...
Ieva Valeškaitė (nuotr. LLRI)
Jei Kalėdų laikotarpiu kurį nors šventinį vakarą praleisite prie televizoriaus, neabejotinai išvysite jau klasiką tapusį filmą „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Piktuolio niurzgos ...
Sodų bendrija (nuotr. stop kadras)
Registrų centras ragina sodų bendrijas užregistruoti savo teritorijos ribas. Pasak jų, tai padėtų išvengti teisinių konfliktų, be to turint detalų bendrijos planą lengviau ...
Z. Jedinskij (nuotr. Fotodiena.lt)
Daliai Seimo valdančiųjų linkstant atsisakyti siūlymo apmokestinti bankų turtą ir vietoj to apmokestinti jų pelną, turto mokesčio iniciatorė Lietuvos lenkų rinkimų akcija ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
Patikrino: ar verta važiuoti šventėms apsipirkti į Lenkiją
DABAR RODOMA
Patikrino: ar verta važiuoti šventėms apsipirkti į Lenkiją
DABAR RODOMA
Nepavykus susitarti dėl pinigų ugniagesiai ir kiti pareigūnai ruošiasi streikams
DABAR RODOMA
Neįprasti vaikų vardai: kalbininkai draudžia, o tėvai eina į teismus ir laimi
DABAR RODOMA
Tyrimas parodė, apie kokias dovanas labiausiai svajoja gyventojai
DABAR RODOMA
Dalinamos 1 tūkst. kompensacijos už automobilį: suskaičiuota, kiek žmonių kreipėsi
DABAR RODOMA
Avarija sostinėje: po smūgio automobilis atsidūrė ant šaligatvio
DABAR RODOMA
„La maistas“ komanda ir visa TV3 televizija siunčia palaikymą Cololo šeimai
DABAR RODOMA
Anykščiai meta iššūkį visoms žaliaskarėms: bus metalinė ir ant vandens
DABAR RODOMA
Surengė perėjų reidą: rezultatai itin liūdni
DABAR RODOMA
Ornitologai įvertino Kauno priemones išvyti varnoms: padės tik trumpam
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų