Mauricas apie 1 tūkst. eur už automobilį: tai gali leisti tik labai turtingos arba kvailos šalys

Nuo šios savaitės pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus kompensacinei išmokai, kai pridavę sunaikinti senesnius automobilius perka naujesnius. Viliamasi, kad ši priemonė paskatins pirkti mažiau taršius automobilius, tačiau kai kurie ekonomistai ją itin kritikuoja.

Kaip jau skelbta, Klimato kaitos programoje numatytas „mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“. Tam iš viso numatyta 30 mln. eurų. Vien šiemet – 5 mln. eurų.

Jau nuo lapkričio 4 d. po 1 tūkst. eurų gali pretenduoti tie gyventojai, kurie pridavė sunaikinti bent metus turėtą lengvąjį automobilį ir perka kitą, kurio bendras išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis ne didesnis kaip 130 g/km ir kurio pirmosios registracijos data ES yra 2013 m. sausio 1 d. arba vėlesnė.

Kompensacija nebūtų mokama perkant dyzelinį automobilį. Nusipirkus automobilį su kompensacine išmoka, jį privalu išlaikyti bent dvejus metus.

Komentuodamas šią naujovę, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas jai negailėjo kritikos.

„Lietuvos valdžia akivaizdžiai surenka per daug mokesčių, nes tik labai turtingos (arba labai kvailos) šalys gali sau leisti „perskirstyti“ 30 milijonų mokesčių mokėtojų pinigų, padalinant juos po 1 tūkst. eurų naujų ar apynaujų automobilių pirkėjams. Ši iniciatyva išties yra viena kvailiausių kada nors Lietuvos istorijoje priimtų iniciatyvų?“ – feisbuko paskyroje rašė ekonomistas.

Jo teigimu, ši iniciatyva padidins „perskirstymą“ 30 mln. eurų, tačiau niekaip nepriartins prie gerovės valstybės:

REKLAMA

„1 tūkst. eurų dalinimas naujų ar apynaujų automobilių pirkėjams didins socialinę atskirtį, turto nelygybę (subsidija yra tarsi neigiamas turto mokestis) ir neteisybės jausmą, nes mažesnes pajamas gaunantys gyventojai neturi galimybių įsigyti 5–25 tūkst. eurų kainuojančio naujo ar apynaujo automobilio (pagal įstatymą, automobilis turi būti ne senesnis nei 7 metų).“

Ž. Maurico nuomone, ši priemonė taip pat nesumažins taršos, nes: a) subsidija skatins automobilių pirkimą (važinėjantys dviračiais, ar vaikščiojantys pėsčiomis jos negaus); b) pinigų pakaks tik 30 tūkst. automobilių (vos 2 proc. viso automobilių parko); c) subsidija skatins kaupti ir pirkti metalo laužą, tikintis, kad ateityje galima gauti pinigų; d) didžioji dalis būsimų paramos gavėjų bet kuriuo atveju būtų keitę savo automobilį ar pridavę seną į metalo laužą.

Be to, ekonomisto vertinimu, ši iniciatyva iškraipo rinką, nes pasirinkti kriterijai iš esmės yra „nukabinti iš lubų“. Pvz., kuo taršesnis yra 120 g/kg automobilis įregistruotas 2012 m., nei 130 g/kg įregistruotas 2013 m.?

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje per 80 proc. visų automobilių yra senesni nei 10 m.

Be kita ko, spalį Seimui pateiktas svarstyti Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, tačiau jis buvo grąžintas Vyriausybei tobulinti.

Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje gyventojams netaikomas joks mokestis už transporto priemonių registravimą ar valymą. Jeigu per kelerius metus nebus sumažina transporto sektoriaus tarša, Lietuvai gresia kelių šimtų milijonų eurų sankcijos iš ES.


Rašyti komentarą...
i
invalidas
2019-11-06 07:49:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Remia turtingus, o skurstantys sumokės.
Atsakyti
0

A
Aliosa popovicius
2019-11-06 08:48:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tas pats ir su elektromobiliais.lengvatos turciams.elektromobilis antrinei rinkai netinka.tai brangus malonumas.realiai paskaiciavus vargu ar atsiperka.nebent privilegijomis ir kai kokiais patogumais kuriu neturi iprastiniai vidaus degimo.
Atsakyti
0

V
Vinculis
2019-11-05 16:20:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal ne šalys, o politikai? Neaišku tik, iš kurio klubo - turtingųjų ar pavepusių?
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų