Parama perkant pirmąjį būstą apkarto – panevėžiečių šeima patyrė nuostolių

Jaunoms šeimoms, norinčioms su parama įsigyti pirmąjį būstą regionuose, valdžia žada naujovių. Žmonėms skundžiantis, kad siekiant išsvajoto pirmojo būsto kyla aibė kliūčių, ypač skolinantis iš bankų, ministerija svarsto, kad ateityje jaunoms šeimoms galėtų pagelbėti ir pačios savivaldybės ar net darbdaviai, laiduodami bankams. O štai pačios šeimos pasakoja įvairiausias istorijas apie biurokratines kliūtis gaunant paramą, kurią, beje, valdžia žada suteikti ir kitąmet.

Panevėžiečiai Erikas ir Jana jau kurį laiką džiaugiasi įsikraustę į pirmąjį savo nuosavą būstą. Tiesa, mažą dukrelę auginanti šeima tikėjosi, kad dalį buto kainos jiems kompensuos valstybė, tačiau rezultatas – visiškai priešingas ir net su nuostoliais. Pora pasakoja, kad į savivaldybę su prašymu kreipėsi dar pernai, vos tik startavo Vyriausybės sumanyta subsidija jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą regionuose.

Erikas ir Jana tikina netgi gavę tvirtą savivaldybės darbuotojų pažadą, jog paramą jie tikrai gaus. Tačiau tuojau po Naujųjų metų juos pribloškė žinia: iš sąrašų jie išbraukti.

REKLAMA

„Klausiam: jūs mums pasakėt, kad gausime butą, kaip taip gali būti? O jos sako: mes pačios nežinojom, netyčia iš spaudos sužinojome, kad Panevėžys jau neįeina į tas teritorijas. Stovi ten, nėra žodžių“, – patirtimi dalijasi panevėžietė Jana Rutkauskienė.

Pasirodo, meškos paslaugą Panevėžiui, o ir jaunoms miesto šeimoms, padarė perskaičiuotos nekilnojamojo turto kainos. Jos pakilo, taigi Panevėžys, kaip, beje, ir Palanga, nebepatenka į regionų sąvoką. O Erikas su Jana tikina dėl tokios biurokratijos ir, kaip pasirodė, bereikalingo laukimo eilėje, iššvaistę beveik metus ir patyrę didelių nuostolių.

„Ir tos kainos užkilo butų, dėl to permokėjom 15 tūkst. už butą. Du butus praradom, kurie mums patiko, kuriuos galėjom pirkti“, – sako panevėžietis E. Rutkauskas.

„Pirmas butas, kurį radom ir kuris patiko – 38 tūkst., o dabar nusipirkom už 53 tūkst. Tai maždaug 15 tūkstančių“, – teigia panevėžietė J. Rutkauskienė.

O dabar esą tenka suktis, kaip išmano.

„Skolinomės iš visų pusių, iš tėvų, iš pažįstamų, imam paskolą, turim skolas, kad viską susimokėtume dėl to, kad jos nežinojo savo darbo“, – kalbėjo J. Rutkauskienė.

Tačiau valdžia tvirtina, kad planas padėti jaunoms šeimoms įsitvirtinti regionuose veikia gerai. Iš viso prašymų subsidijoms jau gauta per 5 tūkst., tiesa, daug kas kreipiasi po kelis kartus, taigi realių prašymų yra iki 1,5 tūkst. Beje, pinigų tokiai pat paramai valdžia žada ir kitąmet – atseikės tiek, kiek ir šiemet – 10 milijonų.

„Faktas, kad poreikis egzistuoja, todėl numatyta, kad kitais metais ir dar kitais metais, kad būtų nuolatinė programa, tikrai ne terminuota. Mūsų vertinimu, 10 mln. eurų turėtų užtekti tiems poreikiams“, – teigia ministras Linas Kukuraitis.

Paskolas, kurių dalį – 10 arba 20 procentų – dengia valstybė, Lietuvoje gavo 700 šeimų. Tam jaunos šeimos turi atitikti nemažai kriterijų: sutuoktiniai turi būti ne vyresni kaip 36-erių, turėti bent vieną vaiką, o pajamos turi neviršyti įstatyme numatytos ribos. Pati paskolos suma negali viršyti 87-ių tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, Vilniaus regione subsidiją esą gauna didžioji dauguma prašytojų.

„Kai ateina pas mus, kreipiasi dėl paramos, matyt, gyventojai jau atlikę namų darbus, gavę konsultacijas telefonu, nes iš pradžių pasiskambina, tai patenkinama yra virš 90 proc.“, – sako „Vilniaus miesto būsto“ vadovas Tadas Balsevičius.

Tiesa, žmonės esą kartais nesupranta, kodėl yra įsprausti į tokius griežtus kriterijus:

„Yra tokių buvę atvejų, kai žmogus kreipiasi, jam, tarkim, 39 metai ir sako: „O kodėl aš negaliu gauti“? Bet įstatymas numato, kad jaunas žmogus yra iki 36.“

Visgi šalies mastu nėra patenkinama 4 iš 10 prašymų. Didžiausia kliūtis ta, kad nedideles pajamas gaunantiems žmonėms, net ir gavus valstybės paramą, bankai sunkiai išduoda paskolas. Šios problemos aptartos ir Seimo komitete.

„Nėra galimybės pasiskolinti iš artimųjų, nėra galimybės pasiskolinti iš darbdavio, kuris galbūt norėtų pritraukti, sudaryti galimybes atvažiuoti dirbti į rajoną suteikdamas paskolą įsigyti būstą, nėra galimybės gauti laidavimo“, – pasakoja konservatorius Mykolas Majauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada šias galimybes apsvarstyti, dabar ieškoma teisinių būdų joms įgyvendinti.

„Įvesti tokį elementą, kad, jeigu savivalda ar darbdavys laiduoja už šeimą, kad būtų išmokamas kreditas iki paskutinio suteikto euro, tada ta programa dar būtų dinamiškesnė“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

O štai dalis darbo rinką analizuojančių ekspertų įžvelgia ir daugiau taisytinų dalykų. Tam, kad vietą po saule jaunos šeimos rastų ne tik miestuose, bet ir regionuose, vien būsto neužtenka.

„Vien būsto nepakanka pilnaverčiam gyvenimui. Aš manau, tikslinga būtų sieti su užimtumo galimybėmis, su galimybėmis auginti vaiką. Būtina užtikrinti, kad galimybė pasinaudoti šita priemone netaptų spąstais, kurie pririša žmogų, jo šeimą prie tam tikros teritorijos. Tai turėtų būti bazė, kuri skatintų žmogų pilnavertiškai gyventi“, – mano sociologas Boguslavas Gruževskis.

Kol kas daugiausia būstų su parama šeimos nusiperka Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės regionuose.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2019-10-06 12:03:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas pirks būstą regione, kuriame laisvų darbo vietų nėra ir esamos tik iki 600€ maksimaliais atlyginimais? Ukrainiečiai už tokią algą dirba, nes savo šalyje su 500€ gali neblogai gyventi, bet juos išleidžiant ir mokant mokesčius Lietuvoje- absoliutus , visiškas skurdas.
Atsakyti
0

s
saule
2019-10-06 12:38:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Musu valstybes valdininkai sugrauzti pavydo ,kad kazkam gali palengvinti gyvenima ypatingai jauniems zmonems ,kuriems labai svarbu tureti savo namus , jaigu tai butu parama seimo nariams viskas vyktu sklandziai ir nekiltu jokiu problemu del apmokejimo
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų