Lietuvos bankas skyrė bilietų platinimo bendrovei „Tiketa“ 41,2 tūkst. eurų baudą. Sankcija pritaikyta už tai, kad bendrovė pirkėjams, įsigyjantiems bilietus internetu, taikė papildomą pinigų pervedimo mokestį, pranešė LB.
„Tiketa“ įpareigota nedelsiant nutraukti Mokėjimų įstatymą pažeidžiančius veiksmus ir atlyginti nuostolius visiems vartotojams, kai jie dėl to kreipsis. Šio teisės akto pažeidimo tyrimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pradėjo gavusi gyventojos skundą.
Pasak centrinio banko, nors šiuo konkrečiu atveju už du internetu įsigytus bilietus pritaikyto neteisėto mokesčio suma buvo labai maža (0,24 euro), tyrimo metu nustatyta, kad tokį mokestį bendrovė „Tiketa“ taiko visiems savo klientams, atsiskaitantiems už bilietus internetu.
„Taip daroma pastaruosius dešimt metų – visą laikotarpį, kai galioja Mokėjimų įstatymo draudimas mokėjimo paslaugų teikėjams reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą. Į pažeidimo trukmę buvo atsižvelgta skiriant baudą“, – rašoma LB pranešime.
„Tiketa“ netrukus po LB pranešimo informavo, kad skųs reguliuotojo sprendimą, o įvardytą pažeidimą vadina tariamu.
„Bendrovės taikoma kainodara yra absoliučiai skaidri ir, mūsų įsitikinimu, atitinka visus Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų keliamus reikalavimus, todėl imsimės visų reikalingų teisinių priemonių, kad būtų apginti teisėti mūsų interesai, o vartotojas už paslaugą turėtų galimybę mokėti mažiau“, – „Tiketos“ pranešime sakė bendrovės direktorius Andrius Žiauberis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos banko sprendimas gina ne Lietuvos vartotojų, o didžiųjų bankų interesus.
Bendrovės pranešime rašoma, jog skundas dėl bendrovės keletą metų taikomo administravimo mokesčio ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) bei Lietuvos banko tyrimas pradėtas tada, kai įmonė vartotojams pasiūlė alternatyvų mokėjimo būdą, kurį teikia „fintech“ įmonė“.
Lietuvos bankas nurodo, kad pirkėjas ir pardavėjas, atsiskaitydami el. prekyboje, naudojasi kiekvienas savo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis ir atitinkamai moka jo nustatytą komisinį atlyginimą. Jei prekybininkas priklausomai nuo pirkėjo atsiskaitymo būdo taiko pirkėjui papildomą mokestį, tai reiškia, kad pardavėjas savo mokestį mokėjimo paslaugų teikėjui perkelia pirkėjui.
„Prekybininkai teigia, kad apie tokį mokestį savo klientus informuoja iš anksto ir apmokėjimą priima tik tuo atveju, jeigu klientas sutinka. Tačiau Mokėjimų įstatyme tai aiškiai draudžiama ir nenumatoma jokių išimčių“, – aiškina centrinis bankas.
Reguliuotojas teigia, kad jau anksčiau yra perspėjęs prekybininkus, jog nesilaikantiems įstatyme nurodyto draudimo reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą, gali būti pritaikytos sankcijos.
