Kasmet Lietuvoje išgręžiama apie 1,5 tūkst. vandens gręžinių. Kai kurie gyventojai pastebi, kad juos reikia gręžti vis gilesnius, o kai kuriose vietose, net ir dideliame gylyje, būna visiškai sausa. Specialistai pripažįsta, kad kai kuriose vietose iš tiesų geriamojo vandens reikia ieškoti giliau, tačiau ne dėl sausringų metų.

(nuotr. 123rf.com)

(nuotr. 123rf.com)

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis portalui tv3.lt pasakojo, kad kartais tik nuo sėkmės priklauso, kokio gylio gręžinį reiks gręžti, kad būtų pasiektas vanduo.

„Dėl gylio – nedideliame plote, kokiame yra mūsų bendrija, vienas žmogus išsigręžė iki 100 metrų ir nerado vandens. Tačiau už 100–150 metrų nuo tos vietos vos 36 metrų gylyje rado didžiulę vandens upę.

Tik su gręžiniais tokia problema Lietuvoje, kad vanduo juose yra geležingas. Geležis lestiną normą viršija keturis ir daugiau kartų. Jei daryti tokius gręžinius, tai labai brangiai kainuoja vandens nugeležinimas“, – pasakojo pirmininkas.

Jo teigimu, su gręžinio gyliu būna visaip. Esą, kur nėra galimybės rasti vandens aukščiau, gali tekti gręžti ir iki 150 metrų.

REKLAMA

„Aišku, kainos skiriasi, bet jeigu kitos išeities nėra, tai ką, nieko nepadarysi“, – komentavo J. Ravinis. Jis pridūrė abejojantis, ar giluminiai vandens ištekliai yra priklausomi nuo sausrų.

„Nežinau, kaip tas vanduo formuojasi, bet kas turi gręžinius, nebuvo tokios problemos. Su šaltiniais irgi būna visaip, ne visi džiūsta. Kitur yra šaltinių, tai jokio skirtumo, ar sausra vasarą ar įprastas mėnuo. Bėga ir viskas, yra to vandens“, – sakė pašnekovas.

Problema – ne sausros

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens poskyrio vedėja Jurga Arustienė pripažino, kad kuriuose Vilniaus ir Kauno priemiesčiuose (individualių namų kvartaluose) gręžinius tenka gręžti gilesnius.

„Tačiau ne dėl vandens kiekio trūkumo, o dėl jo kokybės. Seklesni vandeningieji sluoksniai dėl taršos tampa netinkami gėrimui, dažniausiai dėl per didelės nitratų koncentracijos (toksinis rodiklis).

Bendros požeminio vandens išteklių mažėjimo tendencijos nestebime, tačiau galimi atskiri atvejai, kai padidėjus vandens poreikiui, vandens sluoksnyje nebeužtenka. Vandens pritekėjimas į gręžinį gali sumažėti dėl paties gręžinio ar vandens pakėlimo įrangos susidėvėjimo, užsikimšimo“, – aiškino vedėja.

REKLAMA

Ji atkreipė dėmesį, kad gėlo požeminio vandens ištekliai Lietuvos teritorijoje yra pasiskirstę netolygiai:

„Nors daugelyje vietovių galima rinktis iš keleto skirtingame gylyje esančių vandeningų sluoksnių, tačiau kai kur šių sluoksnių storis yra nedidelis arba požeminis vanduo dėl gamtinių priežasčių (didelių sulfatų ir/ar chloridų koncentracijų) nėra tinkamas gėrimui (vidurio Lietuva, Suvalkija).“

J. Arustienės teigimu, sausros pirmiausiai paveikia pirmą nuo žemės paviršiaus – gruntinį vandeningą sluoksnį. Vanduo iš šio sluoksnio daugiausiai išgaunamas kaimo vietovėse šachtiniais šuliniais. Priklausomai nuo vandens slūgsojimo gylio ir nuogulų sudėties (smėlingos ar molingos) sausros metu gruntinio vandens lygis gali pažemėti 1–3 metrus.

„Tuomet šuliniai išdžiūsta. Įprasta, kad gruntinis vanduo labiausiai nusenka rugsėjo-spalio mėn., o rudens ir žiemos krituliai vėl papildo sluoksnį ir ankstyvą pavasarį vandens būna daugiausiai.

Keletas sausų metų iš eilės, kai kritulių visus metus yra mažiau už vidutinį daugiametį, gali sumažinti gruntinio vandens išteklius, tuomet nusekę šuliniai būna ilgiau, vandens gali pradėti trūkti augmenijai, sumažėja upių, natūralių šaltinių ir versmių maitinamų gruntiniu vandeniu nuotėkis. Tačiau užtenka „šlapių“ metų, kad ištekliai pasipildytų ar net persipildytų. Prisiminkime 2017 m., kai gruntiniu vandeniu buvo užtvindyti laukai, rūsiai, žemesnės vietos“, – pasakojo vedėja.

Anot jos, gilesnių spūdinių vandeningų sluoksnių ištekliai (daugiausiai išgaunami individualiais gręžiniais ir vandenvietėse) yra mažiau jautrūs sausroms. Kuo giliau slūgso sluoksnis, tuo mažiau.

„Sausrų metu vandens lygis pažemėja nuo keliasdešimt iki kelių centimetrų, tačiau palyginti su turimais ištekliais ir dabartiniu poreikiu pokyčiai nėra reikšmingi. Tai bendri dėsningumai, kuriuos gali pakeisti meteorologinių sąlygų kaita ir vietos geologinių sąlygų ypatumai, todėl net ir netoliese esančiose vietovėse tuo pat metu situacija gali būti skirtinga“, – apibendrino J. Arustienė.

Palanga
2019-07-23 13:02:09
Kapinėse laistymui geriamas vanduo
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Aurelijus 2019-07-23 19:48:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Reikia už tai padėkoti koncervatorių partijai.    ATSAKYTI
Gediminas 2019-07-23 15:14:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mes jau daugiau 20 metu vežam į užsienį gėla vandenį o geriame panaudota kaip trečiom šalim perdirbta   ATSAKYTI
Danutė 2019-07-23 13:04:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bet užtat parduotuvės lentynose kiek nori ir kokio nori, tik pinigų turėkite.    ATSAKYTI
Palanga 2019-07-23 13:02:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kapinėse laistymui geriamas vanduo   ATSAKYTI

Top Video

Šiaulių respublikinę ligoninę purto alkoholio skandalas
DABAR RODOMA
Šiaulių respublikinę ligoninę purto alkoholio skandalas
DABAR RODOMA
„Sūduvos“ rungtynes stebėjo ir prezidentas Nausėda
DABAR RODOMA
Pamatykite, kaip atrodė į pasaulio istoriją įsirašęs Baltijos kelias
DABAR RODOMA
Ekspedicija į legendinį „Titaniką“ parodė liūdną tiesą
DABAR RODOMA
Būsto paskolų brangimas lietuviams – vienas didžiausių Europoje
DABAR RODOMA
Popiežiaus gestas sužavėjo didžiulę tikinčiųjų minią
DABAR RODOMA
Pirmasis toks laukas Lietuvoje – čia žmonės gali išbarstyti mirusiųjų pelenus
DABAR RODOMA
Šeimos kelionė namo atgal į Suomiją baigėsi siaubinga tragedija
DABAR RODOMA
Vyriausybė ruošia naują taršos mokestį
DABAR RODOMA
Gyvybės langelyje paliktas vaikas
REKLAMA
Pensija (nuotr. 123rf.com)
Seimo narė „valstietė“ Laimutė Matkevičienė siūlo gyventojams, kurie įrodytų savanoriavę ilgiau kaip 25 metus, šią veiklą pripažinti darbo stažu ir skirti senatvės pensiją. ...
Eurai (nuotr. Andrius Ufartas/fotobankas)
Seime nuo 2017 metų pradėti svarstyti įstatymo pakeitimai, ar leisti verslininkams naudoti nelietuviškus pavadinimus steigiant naują įmonę, tačiau jie iki šiol yra ...
(nuotr. TV3)
Daugumai Lietuvos komercinių bankų netrukus ketinant atsisakyti kodų kortelių, jas kaip priemonę prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti mokėjimus dar naudoja ...
Teorinis vairavimo egzaminas (nuotr. Regitra)
Dažnas vairuotojas pripažintų, kad ilgus metus vairuojant automobilį, kai kurios kelių eismo taisyklės pasimiršta. Valstybės įmonė „Regitra“ yra sukūrusi bandomąjį ...
Saulius Skvernelis (nuotr. Fotodiena.lt)
  Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis penktadienį sulaukė Latvijos ministro pirmininko Krišjanio Karinio patikinimo, kad Latvija nėra nusprendusi pirkti elektros ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

Lietuvos rinktinės rungtynių tvarkaraštis



×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų