Sumanymas pakibo tarsi ore – reikės priduoti degtinės ir vyno butelius?

Daugelis jau įprato silpnųjų alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų stiklines, metalines ir plastikines pakuotes nunešti į taromatus. Tačiau Seime bręsta sprendimas į užstato sistemą įtraukti ir daugiau stiklinių pakuočių.

Taros supirkimo punktas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Dar 2017 m. Seimo narė Virginija Vingrienė registravo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis į užstato sistemą būtų įtrauktos visos alkoholinių gėrimų pakuotės.

Dabar surenkamos tik alaus, alaus kokteilių, sidro, kriaušių sidro, vaisių vyno, vaisių vyno kokteilių, vaisių vyno gėrimų, kitų fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių ir nealkoholinių gėrimų pakuotės.

Ilgą laiką siūlymas dėl alkoholinių gėrimų stiklinių pakuočių įtraukimo į užstato sistemą nebuvo svarstomos, tačiau trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas prie jų grįžo.

V. Vingrienė komiteto posėdyje priminė, kad klausimas buvo svarstytas ir anksčiau. Anot jos, užstato sistema visiškai pasiteisino, dėl to, esą būtų naudinga ją išplėsti ir surinkti daugiau stiklinių pakuočių.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika komitete sakė, kad išplėsti užstato sistemą nėra būtina.

„Kalbant apie plėtrą. Iš tiesų žiūrėjus į skaičius, privalumų yra daug, kaip ir trūkumų. Reikia vertinti visą sistemą“, – sakė jis.

REKLAMA

Ministro teigimu, reikia efektyvinti pirminį atliekų rūšiavimą ir surinkimą. Išplėtus užstato sistemą tai visiems kainuotų daugiau.

Vis dėlto komiteto nariai nepriėmė galutinio sprendimo, ar tokiam pasiūlymui pritaria, ar ne. Jie nusprendė klausimo svarstymą dar kartą nukelti. Šįkart iki Seimo rudens sesijos, kuri prasidės rugsėjį.

Kad įstatymas būtų priimtas, už jį dar turės būti balsuojama Seimo plenariniame posėdyje. Įstatymą priėmus, jį dar turėtų pasirašyti prezidentas.

Verslas priešinasi sumanymui

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė apgailestauja, kad politikai ignoruoja ekspertų tyrimo išvadas ir Aplinkos ministerijos atliktą analizę.

„Minėta analizė aiškiai parodė, kad užstato sistemos plėtra būtų maždaug 5 kartus brangesnė, nei rūšiavimo konteinerių sistemos, o sutvarkymo rezultatas būtų tik labai nežymiai geresnis“, – pranešime žiniasklaidai cituojama direktorė.

Jos teigimu, svarbu suprasti, kad galiausiai už visą atliekų sutvarkymą susimoka vartotojas, perkantis pakuotėje esantį produktą, todėl visi papildomi kaštai nugultų ant Lietuvos gyventojų pečių. Direktorės nuomone, daugiau investuojant į konteinerių sistemos plėtrą, pakuočių atliekų surinkimo kokybę bei vartotojų edukaciją, galima pasiekti taip pat puikių stiklo pakuotės surinkimo rezultatų.


Rašyti komentarą...
A
Aš už
2019-07-17 12:16:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aš tai siūlyčiau ir nuo silkės dėžutes supirkinėt, pieno pokelius, grietinės indelius, juk taip ar taip proto neturėjo, ir neturės vadžiasnukėliai. Tą prasme proto jie turi tik viena kryptim - savo.
Atsakyti
-6

M
Mar
2019-07-17 16:28:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei nebūtų sistemos pagrindas atsirastų bendram konteineryje. Kas nenori prarasti pinigo neša priduoti, jei ne bomzai susirenka ir gauna pinigo pragyventi.
Atsakyti
0

N
Nana
2019-07-17 19:47:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mes rusiuojame, o kažkas kraunasi pelną...... Gudri taktika...... Jei jau sumokėjome už tara, tai kodėl ismesdami turime krauti kapitalą gudriems verslininkams.... Lai jie moka už tai kad mes jiems suteikiame darbo..... Visai kvanktelejo.... Viską nori uzsigrobti......
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų