BETA apklausa: gyventojai įvardijo, kas pagerintų gyvenamosios aplinkos kokybę

Lietuvoje gyventojai vis labiau domisi, kaip galėtų būti patobulinta juos supanti gyvenamoji aplinka. Šiais metais atlikta tyrimų bendrovės „Spinter“ apklausa, kurią inicijavo Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) parodė, kad 93-ims proc. šalies gyventojų rūpi greta gyvenamojo būsto esanti infrastruktūra – žaliosios zonos, gatvės ar kiemo tvarkingumas. Ekspertai pažymi, jog toks gyventojų susidomėjimas skatina tarpusavio bendravimą ir padeda kurti stiprią bendruomenę.

Daugiabutis (nuotr. 123rf.com)

Pokyčiai gyvenamojoje aplinkoje – kokie gyventojų lūkesčiai?

Didžioji dalis respondentų (51 proc.) mano, jog gyvenimo kokybę pagerintų tvarkinga asfalto danga kiemuose ir greta jų, sutvarkyti šaligatviai bei išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė. Apklausos dalyvių nuomone, taip pat verta orientuotis į žaliąsias zonas bei poilsio erdves: 46 proc. respondentų pageidautų geriau sutvarkytų žolynų, gėlynų ir kitų želdinių šalia gyvenamojo namo, o 37 proc. norėtų įrengtų poilsio zonų, pastatytų ar sutvarkytų suoliukų.

REKLAMA

„Visi šie žmonių įvardijami poreikiai įgyvendinami, kai savivaldybė imasi kompleksinės renovacijos ir įsitraukia į kvartalų atnaujinimo procesą. Džiugu tai, kad susidomėjimas tuo šalies savivaldybėse pastaruoju metu auga: kvartalų energetinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 savivaldybės iš 60-ies. Tačiau kol kas tai – tik pirmieji žingsniai“, – sako tyrimą inicijavusios BETA direktorius Valius Serbenta.

Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa ne tik padeda sumažinti kvartale suvartojamos energijos kiekį, bet ir sukuria įvairias kitas naudas bendruomenėms bei miestams. Koncentruojantis į kvartalų atnaujinimą, diegiant gyvenimo kokybę keliančias priemones, suteikiamas impulsas įvairių miesto zonų atsigavimui: išauga turto vertė, taip pat didėja patrauklumas gyventojams bei verslui.

Keičiasi gyvenimo kokybės suvokimas

Daugiau nei pusė (52 proc.) tyrime dalyvavusių apklaustųjų teigė, kad gyvenamojo namo aplinka jiems yra labai svarbi, dar 41 proc. mano, jog ji taip pat svarbi aukštos gyvenimo kokybės kūrimui.

„Šie rezultatai – kontrastas su ta realybe, kurią galėjome matyti prieš 15 ir daugiau metų, kai gyvenamoji erdvė dažnai tartum baigdavosi už buto durų. Nuosavą būstą žmonės prižiūrėdavo, stengdavosi įsirengti kuo jaukiau, tačiau laiptinė ar kiemas buvo suprantami kaip „niekieno“ teritorija, kuriai niekas neskirdavo dėmesio. Visgi visuomenės mentalitetas keičiasi ir žmonės vis geriau supranta, kad gyvenimo kokybę lemia ne tik erdvės namuose, bet ir aplink juos“, – pažymi V. Serbenta.

REKLAMA

Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog tokius visuomenės nuostatų pokyčius atspindi ir daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo procesas Lietuvoje. Pastaruoju metu vis daugiau savivaldybių įsitraukia į kompleksinę renovaciją – nuo pavienių namų modernizavimo pereina prie viso kvartalo atnaujinimo, kai tvarkomi ne tik gyvenamieji būstai, bet ir greta esanti infrastruktūra – gatvės, kiemai, poilsio zonos, viešųjų erdvių apšvietimas ir kt. Kvartalinė renovacija iš esmės keičia visos gyvenamosios erdvės kokybę bei estetinį vaizdą, skatina gyventojus praleisti daugiau laiko viešose erdvėse.

beta-infografikas

Gerieji kaimynystės pavyzdžiai gali paskatinti pokyčius

Didesnis savivaldybės įsitraukimas yra svarbus veiksnys, skatinantis į savo daugiabučio renovaciją investuoti daugiau žmonių. 76 proc. respondentų, gyvenančių senos statybos, neatnaujintuose būstuose, teigė, kad savivaldybės finansinis indėlis į gyvenamojo namo aplinkos sutvarkymą, paskatintų juos imtis namo renovacijos.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų