Vidutinis lietuvis uždirba 800 eurų į rankas. Estai, kuriuos bandome vytis, uždirba 1200 eurų, britai – 2500 eurų. Atrodytų, situacija šioje krūvelėje liūdnoka, bet ar iš tiesų taip yra? Ar su savo 800 eurų leidžiame sau žymiai mažiau nei daugiau uždirbantys europiečiai?
Pažvelgus į statistiką, vaizdelis tampa ne toks jau ir liūdnas. Eurostato duomenimis, lietuvių faktinis prekių ir paslaugų vartojimas jau pasiekė 90 proc. ES vidurkio, susilyginome su ispanais. Pagal galimybę įpirkti prekes ir paslaugas lenkiame ne tik savo kaimynus, bet ir visas Vidurio ir Rytų Europos šalis.
„Viena iš priežasčių yra tai, kad mes turime nemažai neoficialių pajamų, kurios neatsispindi atlyginimų statistikoje. Turime alternatyvių pajamų, kurios nėra atlyginimai. Nemažiau svarbi priežastis yra tai, kad Lietuvoje kainų lygis, ypač paslaugų kainų lygis, yra labai žemas. Ir jei žiūrėtumėm tokių profesinių paslaugų kaip švietimas, sveikatos apsaugos paslaugos, tai nuo Vakarų valstybių kainų lygis nesiekia net 40 proc. ir tai irgi didina perkamą galią“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Europos statistiniai duomenys rodo, kad mūsų prekių ir paslaugų kainos sudaro maždaug du trečdalius ES vidurkio. Už mus pigiau prekes ir paslaugas perka tik vengrai, lenkai, rumunai ir bulgarai. O pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė prekių ir paslaugų kainomis statistikoje mus lenkia kone dvigubai.
Bet tai statistika. O štai pasaulio bent šiek tiek matę lietuviai sako, kad statistika toli gražu neatspindi realybės ir to, kiek sau galime leisti.
„Galiu apie Angliją pasakyti, tikrai ten gal 20 proc. didesnės kainos, bet algos nepalyginamos su mūsų“, – sakė sutiktas praeivis.
„Transportas, komunalinės paslaugos, gyvenamas plotas – yra dideli mokesčiai Vokietijoje. Mokame mokestį už sklypą ar NT mokestis ir panašiai. Jeigu žiūrėti tik maisto prekes, pavyzdžiui, tai tikrai galima prasimaitinti pigiau netgi Vokietijoje, negu Lietuvoje. Toks jausmas atvažiavus čia, aš negaliu aišku, taip tiksliai lyginti“, – antrino Vokietijoje gyvenanti lietuvė Rita.
„Nemanau, kad galime leisti tiek, kiek kiti europiečiai. Nes mes negyvename Lietuvoje iš tikrųjų, mes atvažiuojame čia tik paatostogauti“, – tikino Norvegijoje gyvenantis pašnekovas.
Ekonomistai aiškina, iš kur atsiranda vartojimo statistikos ir tikrovės vaizdo nesutapimas.
„Nereikia pamiršti, kad skirtingi visiškai yra vartojimo krepšeliai skirtingose šalyse. Tarkime, Pietų Europos šalyse žmonės labai daug eina į kavines, restoranus. Ir netgi ten išleidžia daugiau maistui, negu kad eidami į parduotuvę. Lietuvoje yra visai atvirkščia situacija, lietuviai išleidžia daug pinigų parduotuvėse, ir mažai restoranuose. Taigi tas palyginamumas, na, jis nėra akmeny iškaltas, ir nereikia priimti visai kaip už gryną pinigą“, – sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot ekonomistų, lietuvių galimybės pirkti ir kokybiškiau gyventi išties auga, ir tuo galime pasidžiaugti. Deja, tik statistiškai išleidžiame daugiau nei uždirbame – o tai reiškia, kad šalyje vis dar gaji šešėlinė ekonomika.
