Finansų srityje kurtus rizikos vertinimo algoritmus pritaikė prevencinėje medicinoje

Mūsų gyvenime lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą lemia įvairūs faktoriai: genetika, elgesio įpročiai, mus supanti aplinka. Riziką susirgti lėtinėmis ligomis sumažina reguliarus tikrinimasis pas šeimos gydytą, bet įprastai, kol nejaučiame sveiktos pablogėjimo, į daktarus nesikreipiame. Pastebėję šią problemą, analitikai, kūrę duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto sprendimus finansų srityje – dažniausiai bankams, sukūrė programinę įrangą, vertinančią žmogaus rizikas susirgti.

Finansų srityje kurtus rizikos vertinimo algoritmus pritaikė prevencinėje medicinoje

Sistema automatiškai surenka duomenis apie žmogaus pulsą, miego kokybę, streso kiekį, patiriamą krūvį, jo fizinius duomenis ir susisteminus visus gautus duomenis priskiria žmogų tam tikrai rizikos grupei.

REKLAMA

„Įprastai kalbėdami apie sveikatą mąstome per diagnostikos prizmę – gydytojas bando diagnozuoti ligą, darydamas įvairus tyrimus. Mūsų sukurta dirbtinio intelekto sistema ligos neieško, mes pateikiame išvadą, kad jeigu žmogaus pulsas dažnai nukrypsta nuo normos, turima žalingų įpročių, neužsiimama fizine veikla ir pan., jis turi riziką pakliūti į žmonių grupę, kuriems 80 proc. būdingos tam tikros ligos“, – pasakoja informacinių technologijų įmonės UAB „Kvantas“ vadovas Mindaugas Leonavičius.

Padeda identifikuoti riziką

Pašnekovas paaiškina, kad šie rezultatai dar nereiškia, kad žmogus serga jam priskirtomis ligomis. „Sistema nediagnozuoja, bet įvertina rizikos potencialą. Tai daroma tokiu pačiu principu, kaip banke vertinamas klientas, kuris prašo paskolos. Įvertinamas rizikos laipsnis, pagal kurį yra sprendžiama – duoti paskolą ar ne. Visgi netgi bankas, kruopščiai įvertinęs paskolos gavėją, negali būti užtikrintas, ar klientas tikrai grąžins paskolą. Toks pat metodas taikomas ir mūsų sveikatos vertinimo sistemoje – pateikiame analizę ar turite riziką susirgti, bet rezultatai dar negarantuoja, kad taip ir atsitiks.“

Paaiškina, kaip išvengti pasekmių

Sukurti programinės įrangos prototipui, įmonė pasinaudojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama priemone „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, skirta skatinti įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Projekto metu sukurta sistema, kuri iš dėvimų įrenginių renka biosensorių duomenis ir pateikia įspėjimus ir rekomendacijas apie sveikatos būklės riziką. Sistema iš anksto įspėja vartotoją apie galimus sveikatos sutrikimus ir teikia rekomendacijas, ką daryti, kad būtų išvengta pasekmių. 

REKLAMA

Bendrovė, atlikusi tokios sistemos poreikio analizę poreikį pastebėjo, kad produkto koncepcija atitinka šiuo metu Europos Sąjungos (ES) propaguojamą prevencinę mediciną: „Mūsų sukurta programa puikiai realizuoja prevencinės medicinos koncepciją – padeda iš anksto identifikuoti sveikatos rizikos laipsnį, konkrečiai nurodant faktorius, kurie kenkia sveikatos būklei“, – paaiškina M. Leonavičius.

Duomenis surenka automatiškai

Jis pabrėžia, kad ši programinė įranga parodo kokiame sveikatos lygyje yra vartotojas, net jei jis ir nejaučia jokių simptomų ir jaučiasi sveikas. Anot pašnekovo, ypač patrauklu tai, kad į sistemą nereikia rankiniu būdu vesti duomenų, ji duomenis surenka automatiškai iš išmanių įrenginių – apyrankių, laikrodžių, kraujospūdžio matuoklių ir elektroninių svarstyklių. Ateityje planuojama duomenų šaltinių spektrą plėsti.

„Mes žmogui suteikiame informaciją apie sveikatos būklės rizikas ir informuojame, kad turi keisti savo gyvenimo būdą, kad sumažintų galimybę susirgti tam tikra liga“, – teigia M. Leonavičius.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.

ES investicijos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui:

„Inostartas“ – priemonė skirta inovatyvioms idėjoms, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

„Inočekiai“ – priemonė skirta inovacinę veiklą pradedantiesiems ar vykdantiems juridiniams asmenims. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

REKLAMA

„Inopatentas“ – priemonė skirta intelektinei nuosavybei apsaugoti, siekiant paskatinti juridinius asmenis patentuoti išradimus ir registruoti dizainą tarptautiniu mastu. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. lapkričio 30 d.

„Inoconnect“ – priemonė skirta skatinti verslo atstovus dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklos renginiuose. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. lapkričio 30 d.

„Inostažuotė“ – priemonė skirta MTEPI veiklas vykdančių įmonių darbuotojų mokymui ir technologinių įgūdžių tobulinimui užsienio MTEPI centruose arba įmonėse. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. birželio 30 d.

Daugiau informacijos apie ES investicijų teikiamas galimybes ieškokite interneto svetainėse http://www.eimin.lrv.lt ir http://www.esinvesticijos.lt


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų