Šiemet mokesčiams dirbome keturiomis dienomis trumpiau nei pernai

Ši diena, gegužės 20-oji, yra simbolinė ir pirmoji diena metuose, kada pradedame dirbti nebe mokesčiams, o sau. Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo keturiomis dienomis anksčiau nei pernai ar užpernai. Ekonomika auga sparčiau nei valstybės išlaidos, šiek tiek mažėjo vidutinio gyventojo mokami mokesčiai, suskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Pinigai (nuotr. 123rf.com)

„Šią dieną minime kasmet, nes norime dar kartą priminti, kad būtent mokesčių mokėtojai, o ne valdžia sumoka už visas gaunamas paslaugas – nuo kelių tiesimo iki vadinamųjų vaiko pinigų. Tai reikia gerbti ir su šiais pinigais elgtis atsakingai. Deja, pagarbos vis dar trūksta – reprezentatyvi visuomenės apklausa rodo, kad žmonės netiki, kad jų pinigai išleidžiami efektyviai. Atsakymų į klausimą, kaip žmonės mano, kokią dalį pinigų valdžia išleidžia efektyviai, vidurkis jau trečius metus iš eilės yra tik apie 50 proc.”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.

Vidutinis mokesčių mokėtojas, uždirbantis apie 750 eurų „į rankas“ ir visą savo uždarbį išleidžiantis vartojimui, šiemet sumokės daugiau kaip 7000 eurų mokesčių ir įmokų. Kiekvienas uždirbantis 500 eurų „į rankas“ ir juos išleidžiantis, sumoka apie 4160 eurų mokesčių per metus. Uždirbantis 1 000 eurų – beveik 9950 eurų.

REKLAMA

„Šiemet norime atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių mokėtojams svarbu ne tik mokesčių dydis. Turime teisę į mokesčių sistemos stabilumą, įstatymų kokybę, deja, šiandieninis mokesčių teisėkūros procesas to neužtikrina. Atvirkščiai, mokesčių įstatymai darosi vis painesni“, – teigia I. Valeškaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta pagrindinių mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir jų iniciatyvų analizė parodė, kad 2015-2019 m. laikotarpiu valdžia šiuos įstatymus vidutiniškai keitė kas dvi savaites. Įstatymais tapo 121 mokesčių keitimo iniciatyva. Pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas pakeistas 21 kartą, Sveikatos draudimo įstatymas – 19 kartų, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas – 18 kartų, Pelno mokesčio įstatymas – 14 kartų ir t.t.

„Mokesčių įstatymams nuo priėmimo iki įsigaliojimo turėtų būti paliktas pusės metų terminas, per kurį mokesčių mokėtojai turėtų prisitaikyti prie siūlomų pakeitimų, pavyzdžiui, pritaikyti apskaitos sistemas. Vis dėlto, analizė rodo, kad realiai vidutiniškai paliekama perpus mažiau laiko – 3 mėnesiai. Taip yra dėl dažno piktnaudžiavimo išimtimi, leidžiančia priimti mokesčių pakeitimus kartu su biudžetu”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų