Kada Iljasas Musajevas išgirdo, kad lapkričio 27 d. buvo susprogdintas Nevos ekspresas ir žuvo 26 žmonės, o daugiau negu 100 buvo sužeisti, čečėnų separatistas sureagavo skeptiškai. Jis nenorėjo patikėti, kad jo buvęs karinis bendražygis Doku Umarovas ištesėjo rugpjūtį duotą pažadą perkelti savo šventą karą iš tolimų Kaukazo kalnų į centrinę Rusiją. Tačiau tai įvyko. Praėjusį trečiadienį D. Umarovo Islamo grupė (radikalus čečėnų pasipriešinimo sparnas) prisiėmė atsakomybę už Maskvos-Sankt Peterburgo maršruto traukinio ataką. Dabar I. Musajevas ir ekspertai vieningai teigia, kad Rusija, ignoruodama D. Umarovo ketinimus praplėsti taikinių ratą, susiduria su plataus (nacionalinio) masto pasipriešinimo perspektyva.
„Taip, šios atakos greičiausiai tęsis ir ateityje“, – pareiškė žurnalui TIME telefonu iš Kopenhagos I. Musajevas, tarnavęs kartu su D. Umarovu nepriklausomos Čečėnijos vyriausybėje iki jos žlugimo 2000 m. po Rusijos kariuomenės įsiveržimo. Dabar gyvenantis Danijoje, jis, kaip vienas iš civilinio Čečėnijos pasipriešinimo išeivijoje lyderių, palaiko ryšius su kariniu sparnu namuose, bet nesutinka su pastarojo taktika „Yra daug jaunų žmonių, kurie yra pasiruošę daryti bet ką, kurie karo metu prarado tėvus, brolius, seseris, kurie niekada nelankė mokyklos, kurie nepadarė nieko, išskyrus tai, kad treniruojasi kartu su D. Umarovu ir jo bendražygiais. Tačiau šie, prisidengdami religija, Islamu, privers tuos jaunuolius vykdyti panašius aktus“, – teigia I. Musajevas.
Skurdžiuose Rusijos regionuose Šiaurės Kaukaze tai nieko naujo. Kremliaus valdymo amžiai taip ir nesunaikino islamistinio pasipriešinimo – savižudžių atakos ir rengiamos žudynės yra įprastas dalykas. 2007 metais, pasiskelbęs Kaukazo emyrato lyderiu, D. Umarovas dabar vykdo teroristinę kampaniją, siekdamas įtraukti bent jau šešis regionus į naują nepriklausomą valstybę, veikiančią pagal radikalaus Islamo įstatymus. Iki šiol jo metodai koncentravosi į vietinį partizaninį karą – jis siųsdavo savižudžius ar smogikus milicijos užpuolimui ar Kremliaus remiamos regioninės valdžios pareigūnų nužudymui.
Tačiau rugpjūčio 21 d. D. Umarovo organizacija, pasivadinusi Kankinių batalionu Riyadus-Salikhiyn, pristatė naują strategiją. Separatistų tinklapyje kavkazcenter.com paskelbtame pranešime grupė teigia, kad ateityje jos veikla neapsiribos labai militarizuotais regionais, kuriuos ji siekia kontroliuoti. Rusijos industriniai centrai, gamyklos ir infrastruktūra yra nauji taikiniai. „Šių atakų vykdymui buvo sukurtos specialios grupės, kurios buvo pasiųstos į daugybę Rusijos regionų su industrinio sabotažo pradžios tikslu. Jų prioritetiniai taikiniai yra vamzdynai, elektrinės ir aukštos įtampos tinklai bei gamyklos“, – rašoma dokumente.
Tačiau, kaip rodo praktika, vykdant naują kampaniją nevengiama ir žmonių žudymo. Rugpjūčio 17 d. atakos, už kurią D. Umarovo batalionas prisiėmė atsakomybę, metu sprogmenų prikrautas sunkvežimis prasiveržė pro Nazranės miesto (Šiaurės Kaukazas) policijos nuovados vartus ir sprogo: žuvo 25 policijos pareigūnai ir daigiau nei 150 buvo sužeisti. Grupė taip pat prisiėmė atsakomybę už hidroelektrinės Sibire katastrofą, kurios metu žuvo 75 žmonės. Tačiau Nevos ekspreso (prabangaus Maskvos-Peterburgo maršruto traukinio, kuriuo važinėja turtingi rusai ir valdžios pareigūnai) ataka, atrodo, tapo svarbiausia D. Umarovo operacija Rusijos širdyje.
„Šiuo metu D. Umarovas atsisako pusiau karinės struktūros ir daugiau naudoja mažus būrius, kurie puola įvairius objektus“, – teigia politologas ir saugumo ekspertas iš Maskvos Andrejus Soldatovas. Nevos ekspreso kelyje padėta bomba yra naujos prieigos vizitinė kortelė. Tuo metu, kai gelbėtojai jau dirbo, dar vienas sprogimas sužeidė Rusijos Generalinės prokuratūros vyriausiąjį tardytoją Aleksandrą Bastrykiną, kuris yra artimas Rusijos Ministro Pirmininko Vladimiro Putino bendražygis. „Tokią taktiką teroristai naudoja Šiaurės Kaukaze“, – pareiškė A. Bastrykinas praėjusią savaitę savo interviu valstybiniam laikraščiui Rossiyskaya Gazeta. Tyrėjų teigimu, šita bomba buvo susprogdinta telefonu, ką mėgstama daryti Kaukaze. Atsakydamas į situaciją, praėjusį ketvirtadienį tiesioginiame eteryje V. Putinas paragino imtis griežtų veiksmų už sprogimą atsakingų teroristų atžvilgiu. Pasak jo, ši ataka parodė, jog terorizmo grėsmė Rusijoje išlieka didelė. „Prieš nusikaltėlius, kurie vykdo tokias atakas, būtina veikti griežtai“, – pažymėjo V. Putinas, paskatinęs žiūrovus būti budriais galimų ateities išpuolių akivaizdoje.
Analitikų teigimu, vis dar neaišku, kaip Kremlius reaguos, jeigu sprogdinimai „arčiau namų“ tęsis. 2002 metais valdžios atsaku į teatro užgrobimą Maskvoje, kurį surengė D. Umarovo pirmtakas Šamilis Basajevas, tapo ypatingo režimo Čečėnijoje įvedimas ir žiniasklaidos laisvės apribojimas. Atitinkamai žmogaus teisių pažeidinėjimai ir represijos, kurias tariamai vykdo Maskvos remiama Čečėnijos vadovybė, paprastai pateisinami būtent kova su terorizmu.
Maskvos Carnegie centro politinis analitikas Nikolajus Petrovas mano, kad dabar valdžia tikriausiai sugriežtins Rusijos infrastruktūros ir kitų pažeidžiamų taikinių apsaugą. Tačiau išeivis I. Musajevas bijo, kad, jeigu D. Umarovo teroristinė kampanija vyks toliau, V. Putino vyriausybė atsakys negailestingai. „Tai bus naudinga Kremliui, – teigia jis. – Tai suteiks jiems pretekstą susidoroti su paprastais Čečėnijos gyventojais, kurie jaučia simpatiją pasipriešinimui, vėl įvesti ten karius ir užveržti varžtus, kaip jie visada darė, kuomet mūsų lyderiai prisiimdavo atsakomybę už atitinkamus nusikaltimus“.
Parengta pagal The Time
