Venesuelos gyventojai šiandien referendumu sprendžia, ar suteikti dabartiniam prezidentui Hugui Chavezui dar vieną kandenciją.
2007 m. panašų siūlymą venesueliečiai atmetė.
Tikimasi, jog šiandieninio referendumo rezultatai bus žinomi pirmadienį. Referendumą prezidentas sušaukė po to, kai lapkritį vykusiuose rinkimuose laimėjo jo palaikyti kandidatai, taip patvirtindami, jog jis vis dar populiarus tarp gyventojų.
Iš pradžių lyderis ketino siūlyti pataisas, leidžiančias jam kandidatuoti neribotą kadencijų skaičių, tačiau, pasipriešinus opozicijai, nuspręsta šias pataisas taikyti visiems renkamiems pareigūnams.
Penktadienį iš Venesuelos išsiųstas Ispanijos europarlamentaras L. Herrero, kurį opozicinės partijos buvo pakvietusios stebėti referendumo. L. Herrero valdžiai neįtiko dėl to, jog savo kalboje pavadino H. Chavezą diktatoriumi ir kritikavo referendumo sąlygas.
H. Chavezas pirmąsyk išrinktas prezidentu 1998-aisiais, antrą – 2006-aisias. Nuo savo išrinkimo į postą H. Chavezas vykdė įvairias reformas, nacionalizavo daug privačių užsienio kapitalo kampanijų, garsėjo savo aštria retorika JAV atžvilgiu ir socialistinėmis (populistinėmis ?) idėjomis.
Referendumas, kuriame ne visi lygūs
Šiam referendumui, matyt, bijodamas nesėkmės 2007-aisiais, prezidentas ruošėsi rimtai: šalyje, kur ne kiekvienas gyventojas turi priėjimą prie geriamojo vandens, beveik kiekvienas turi bent po du mobiliuosius telefonus. Būtent jais, naudodamasis 2007-aisais nacionalizuota mobiliojo ryšio kompanija, H. Cavezas „paskambino“ kiekvienam rinkėjui, dvi minutes agituodamas balsuoti „taip“.
Jau gerokai iki referendumo į rinkėjų duris ėmė belstis H. Chavezo rėmėjai. Jie, turėdami sąrašus žmonių, kaip įtariama, nepalaikančių prezidento ar nedalyvavusių praėjusiame referendume, asmeniškai aplanko kiekvieną šeimą ir įtikinėja balsuoti „taip“.
Rimtais prezidento ketinimais likti valdžioje neleidžia abejoti pasirinkta klausimo, dėl kurio balsuojama, formuluotė. Venesueliečiai balsuos, ne ar leisti būti perrinktam prezidentui, tačiau ar leisti būti perrinktam „bet kuriam piliečiui ar pilietei“, taip „praplečiant politines teises“. Koks pilietis gali balsuoti prieš save patį ir savo politines teises?
Tačiau H. Cavezą palaiko ne visi, rimčiausias pralaimėjimas – prarasta studentų parama. Oficialūs universitetų atstovai deklaruoja nepalaikantys H. Chavezo. Nepaisant policijos persekiojimo, miestuose studentai rengia protesto akcijas ir dalina lankstinukus, kuriuose išdėstyti argumentai prieš prezidento politiką, cituojamas Lotynų Amerikos suvienytojas S. Bolivaras, teigiantis, jog „blogiausia, kai valdžioje leidžiama ilgai likti vienam asmeniui“, bei primenama, jog Kuba yra vienintelė valstybė, leidžianti neribotą perrinkimų skaičių.
Tačiau ar su daugelio piliečių parama, ar be jos H. Chavezas turi daug šansų laimėti – nepaisant Vakarų nepasitenkinimo (o gal būtent dėl jo), daugeliui skurdžių šalies ir viso žemyno gyventojų jis simbolizuoja kaitą, baltųjų (o opozicijoje tokių daugiausia) dominavimo pabaigą ir teisingą, visiems lygią demokratiją. Demokratiją, „tinkamą“ etniškai įvairiai ir nelygiai Lotynų Amerikai.
