2004 metais daugelį nustebinę savo aktyvumu, 2009 metų birželį Lietuvos gyventojai jau antrą kartą rinksis prie „europinių“ balsadėžių. Apie tai, ko galima tikėtis iš artėjančių Europos Parlamento (EP) rinkimų, „Lietuvos žinioms“ sutiko trumpai papasakoti Vilniuje apsilankiusi EP Komunikacijos generalinio direktorato vadovė Francesca Ratti.
- Kodėl nuo pat 1979 metų mažėja Europos Parlamento rinkėjų aktyvumas, nors Parlamento galios tuo pačiu metu auga? Ar galime tikėtis, kad kitais metais rinkimuose dalyvaus daugiau ES piliečių?
- Mažėjantis rinkėjų aktyvumas išlieka rimta ES problema. Tam yra nemažai priežasčių. Visų pirma, daugelis rinkėjų yra įsitikinę, jog jų balsas nieko negali pakeisti. Paskutinė viešosios nuomonės apklausa parodė, kad dauguma žmonių tebetiki, jog EP deputatų sėdėjimo vietos išdėstytos pagal jų tautybę. Daugelis žmonių mano, kad jų šalis, ypač jeigu ji EP turi mažiau vietų, negali daryti įtakos Parlamento sprendimų priėmimo procesui. Todėl jie neina balsuoti. Iš tiesų politiniai įsitikinimai ir ideologija vaidina gerokai didesnį vaidmenį. Tik tai suvokęs, rinkėjas galėtų daug aiškiau įsivaizduoti, kas iš tiesų vyksta Parlamente.
Antroji problema - EP rinkimuose varžosi nacionalinės politinės partijos, ir europinius klausimus jos palieka nuošalyje. Rinkėjai paliekami nežinioje apie politines kovas, vykstančias visos ES lygiu. Be to, nerimo kelia ir bendras informacijos apie EP ir jo rinkimus trūkumas. Apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai rinkėjų nežino, kada vyks EP rinkimai. Net 70 proc. apklaustųjų mano pernelyg mažai žinantys apie EP veiklą.
Būtent dėl to svarbu pabrėžti žiniasklaidos vaidmenį informuojant apie europinius rinkimus. Mes galime tikėtis didesnio rinkėjų aktyvumo, jeigu pasistengsime išvesti rinkėjus iš pražūtingos apatijos ciklo ir pabrėšime tai, kokios politinės kovos verda dėl svarbiausių ES klausimų, susijusių su kasdieniu visų piliečių gyvenimu.
- Lietuva iki šiol išlieka eurooptimistų šalimi. Ką reikėtų daryti, kad EP rinkėjų aktyvumas nenukristų iki nacionalinio parlamento rinkimų lygio?
- Paskutiniuose EP rinkimuose Lietuvos rinkėjai buvo aktyviausi tarp visų Rytų Europos šalių, įstojusių į ES 2004 metais. Siekdami išlaikyti ir padidinti pasitikėjimą EP, turėtume atlikti paprastą, tačiau tuo pačiu metu labai sudėtingą užduotį - suvienyti teoriją ir praktiką.
Nėra abejonių, jog EP pastaruoju metu tapo stipresnis ir aktyvesnis. Jis aktyviai dalyvauja kuriant ES teisės aktus, kurie savo ruožtu nulemia daugiau nei 60 proc. visų teisės aktų, priimamų valstybių lygmenyje. Sustiprėjęs EP vaidmuo visai Bendrijai suteikė daugiau demokratinio legitimumo. Daugiau galių turintis Parlamentas reiškia daugiau galių turinčius piliečius. Tas, kas turi daugiau galių, paprastai stengiasi jas panaudoti.
Teoriškai piliečiai turėtų noriau naudotis savo balsais. Vis dėlto praktikoje viskas atrodo kitaip, ir pagrindinis mūsų tikslas yra parodyti piliečiams, jog jie turi daugiau galių, ir paskatinti juos tomis galiomis naudotis.
- Dažnai sakoma, jog EP rinkimai yra „antrarūšiai“ ir jų metu piliečiai visų pirma siunčia žinią nacionalinėms vyriausybėms. Kaip įtikinti lietuvį, vokietį ar prancūzą, kad bendros Europos problemos turėtų rūpėti ir jam?
- Rinkėjai jaučia bendrą atotrūkį nuo ES institucijų, o EP rinkimų „nacionalizacija“ yra barjeras, trukdantis jį sumažinti. Be to, piliečiai dažnai išnaudoja europinius rinkimus tam, kad laikotarpiu tarp nacionalinių rinkimų nubaustų jų nebetenkinančią vyriausybę. Šios problemos sprendimas - visų pirma politikų ir politinių partijų rankose. Rinkėjai turėtų būti informuojami apie EP sprendimus, pateikiant jiems konkrečius pavyzdžius, kaip tai paveiks kasdienį gyvenimą. Prisiminkime, kaip buvo sutarta mažinti tarptinklinio ryšio kainas, priimtos griežtesnės genetiškai modifikuotų produktų žymėjimo taisyklės, nustatyti nauji vandens užterštumo standartai, iškovota daugiau teisių oro linijų keleiviams.
- Ar dabartinė EP veikla, jūsų nuomone, yra pakankamai efektyvi? Kokių pozityvių permainų galėtume tikėtis artimiausioje ateityje?
- EP vis dar yra jaunas parlamentas, tačiau per 30 metų, praėjusių nuo jo pirmųjų rinkimų, jam buvo suteikta nemažai naujų galių. Tai yra unikalus tarptautinės demokratijos eksperimentas, įrodęs savo gyvybingumą. EP rinkimai, kuriuose dalyvauja 375 mln. rinkėjų, yra antras pagal dydį pasaulyje tokio pobūdžio demokratiškas renginys, nusileidžiantis tik Indijos rinkimams, kuriuose dalyvauja apie 600 mln. rinkėjų.
Šeštosios kadencijos Parlamentas, išrinktas po ES plėtros 2004 metais, beveik dvigubai didesnis negu buvo anksčiau. Jo veiklą įvertinti nėra lengva dėl unikalių savybių, išskiriančių jį iš kitų pasaulio parlamentų. Vis dėlto galima drąsiai tvirtinti, jog dabartinis Parlamentas yra stabilus ir pakankamai reprezentatyvus, o netolimoje ateityje, jeigu pavyks ratifikuoti Lisabonos sutartį, ES institucijų sistemoje jo vaidmuo turėtų dar labiau išaugti.
