Išaugusios maisto produktų kainos verčia ieškoti naujų taupymo būdų. Pietų Korėjos kompanija šiuo tikslu su Madagaskaro vyriausybe sudarė rekordinį žemės nuomos sandėrį, rašo „Lietuvos žinios“.
Kompanija „Daewoo Logistics“ paskelbė susitarusi su Antananaryvo pareigūnais dėl 1,3 mln. hektarų dirbamos žemės nuomos 99 metams. Tolimojoje Afrikos saloje-valstybėje korėjiečiai planuoja auginti kukurūzus ir spausti palmių aliejų. Visas derlius bus gabenamas į Pietų Korėją.
Nors konkrečios finansinės sandėrio detalės nebuvo atskleistos, labiausiai stebina išnuomojamos žemės plotas. 1,3 mln. hektarų atitinka kiek mažiau nei pusę visos Belgijos ir penktadalį Lietuvos teritorijos. Dar svarbiau - šie plotai sudaro maždaug pusę visos Madagaskaro dirbamos žemės, todėl dalis neturtingos šalies ūkininkų gali pasijusti netekę vienintelio pragyvenimo šaltinio. Nerimą kelia ir tai, jog Pietų Korėjos kompanija žada Madagaskare naudoti darbo jėgą, importuotą iš Pietų Afrikos Respublikos. Tai gali dar labiau padidinti vietos gyventojų nepasitenkinimą.
„Daewoo Logistics“ pareiškė artimiausius 15 metų nuosekliai investuosianti į išsinuomotos žemės pritaikymą intensyviai žemdirbystei. Tikimasi, kad ateityje Madagaskare užauginti kukurūzai pakeis pusę Pietų Korėjos kukurūzų importo. Pietų Korėja šiuo metu pasaulyje yra ketvirta pagal superkamų kukurūzų kiekį.
Pasaulio maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pareigūnė Concepcion Calpe, komentuodama sandėrį, pabrėžė, kad daugelis valstybių vis stipriau junta pasaulinę maisto kainų krizę. „Šalys ieško galimybių nusipirkti ar išsinuomoti dirbamos žemės, kad padidintų savo maisto pramonės saugumą“, - teigė ji.
Pietų Korėja nėra vienintelė šalis, kurios kompanijos besivystančiose šalyse ieško pigios žemės. Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusi bendrovė „Al-Qudra Holding“ rugpjūtį pareiškė ketinanti kitų metų pradžioje įsigyti 400 tūkst. hektarų dirbamos žemės Afrikoje ir Azijoje.
Etiopijos ministras pirmininkas Menesas Zelawi neseniai prabilo apie planus išnuomoti šimtus tūkstančių hektarų dirbamos žemės Artimųjų Rytų šalims. Etiopija yra viena iš valstybių, nuolat balansuojančių ant bado ribos, todėl savanoriškas didelių žemės plotų atsisakymas daugeliui ekspertų kelia nuostabą.
FAO jau anksčiau yra perspėjusi, kad turtingų valstybių siekis supirkti besivystančių šalių žemes gali viso pasaulio mastu padidinti nelygybę ir sukurti „naują kolonijinę sistemą“.
